21/04/2026
Labai teisingai išdėstytos mintys ❤️ visiems, mąstantiems apie šuniuką ar jį jau turintiems - verta paskaityti 🐾
Manyje verda mintys visą savaitgalį ir jaučiu, kad noriu jas išrašyti, tik tada jos mane paleis. Žinau, kad ši tema yra sudėtinga ir galiu sulaukti komentarų, kurie manyje sukels dar didesnę audrą. Bet protingoje diskusijoje gimsta tiesa ar bent supratimas.
Daugelis tikriausiai matėte apie špicą ir alopeciją. Kaip šuns šeimininkė viešai paskelbė įrašą apie neatsakingą veisimą ir trumpai išdėstė situaciją. Šuo serga alopecija ir pasak veterinarų paveldėta. Veisėja pasiūlė grąžinti pinigus ar kitą šunį. Pirkèjai tai netinka, ji nori atsakomybės. Ir čia man iškilo šauktukas. Pagal istorijos versiją veisėja pasielgė atsakingai ir pasiūlė pinigus ir paimti šunį. Ką dsr galėjo veisėja padaryti ? Nepažįstu tos veisėjos ir neanalizuosiu jos veisimo, tik situaciją kuri aprašyta. Alopecija yra liga, kuri gali pasireikšti dėl daugybės priežasčių, kadangi nėra genetinio tyrimo nustatyti paveldimumą, tai teiginys, kad tai genetiškai paveldėta yra tik žodinis teiginys. Genetiškai paveldima yra viskas, net ir šikimo poza, sorry kad taip grubiai, bet taip yra. Šuniukas yra dviejų linijų junginys tėvo ir motinos, kas iš jo išaugs yra tolygu burimui iš kavos tirščių. Ar jis bus gero charakterio, geros sveikatos, ilgai gyvens yra dalykai, kurių veisėjas negali nulemti. Veisėjas gali tik stengtis, o ir stengiasi, kad nesudubliuoti dviejų blogybių. Paprastai tariant, jei šuo yra jautraus būdo, tai parinks partnerį gero charakterio. Jei yra žemo ūgio, parinks gero ūgio porą ir t.t. Veisėjas yra kaltas ir neatsakingas tada, kai jis sukergs sergantį šunį. Jei tarkim šiuo atveju veisėjas kergtu šunį sergantį alopeciją, o taip jau tada jį galima kalti prie kryžiaus. Bet dabar užaugęs šuniukas susirgo, ko numatyti nebuvo galima numatyti.
Visos veislės turi problemų. Mėgstu sakyti, kad sibiro haskis yra gana sveika veislė. Taip yra, bet jis taip pat gali susirgti alopecija, epileosija, diabetu ir daugybe mums net negirdėtų ligų. Daugelį metų aš gyvenau ramiai ir vis tos kalbos apie epilepsiją kažkur sklandė, bet galvojau tai ne apie mane ir ne apie mano šunis. Buvo kalbos, kaip vienam veislyne buvo užmigdyta puse vados dėl epilepsijos, bet juk tai vėl ne apie mane. Ir tada dar daug kalbų, kaip tam tikras labai garsus šuo perduoda epilepsiją ir todėl daug vadų neturėjo. Tas šuo jau seniai miręs, įėjęs į veislės istoriją kaip daugiausia pasiekęs to meto šuo ir aišku daugeliui juk labai reikia to šuns kilmėje ir prasidėjo linebreeding kergimai ir tada pasipylė epilepsija. O ką darai kai tai nutinka tau ? Na žinoma tyli. Kodėl tyli ? Nes yra sugedusio telefono principas ir tiek tai išsinešios, gal tu tos linijos nebeveisi, gal pas tave tik du atvejai bus, bet tavo veislynui dėmė likz visam gyvenimui ir po 20 metų. Aha girdėjau tą veislyną ten epilepsija yra. Galite nebūti naivūs visur yra problemų, visur ir kodėl apie tau garsiau nekalbama kaip ir aišku ? Man buvo pati nesėkmingiausia vada, kuri man kainavo daugiausia laiko, pinigų ir vilčių. Tai nebuvo epilepsija, tai buvo liga su kuria šunys gyvena iki gilios senatvės su mažu diskonfortu, bet man kaip veisėjai tai buvo taškas, su daug ašarų, ieškojimų ir klausimų. Ir žinote, tai mane užaugino ir augino kaip veisėją. Nes aš perskaičiau šimtus straipsnių, bendravau su viso pasaulio laboratorijomis, turiau šunis ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Ar gavau atsakymus ? Ne, nes atsakymo nėra. Atsakymas paprastas, net ir sveikiausi šunys gali pagimdyti sergančius vaikus. Ir žinote kas buvo skaudžiausia, kad aš žinojau, kad nuo sergančio tėvo vaikai sveiki, jie gimę ne mano veislyne kitur ir jų dabar yra gal jau net kokia 6 karta Europoje ir jie sveiki. Tai man buvo skaudžiausia. Ir tada supratau vieną faktą, tu nieko neįtakoji, gali kelnes per galvą apsimauti ir tau vis tiek iškris tas vienas iš milijono ne pagal planą sergantis.
Kodėl šuniukų šeimininkai pamiršta, kad veisėjui yra taip pat skaudu dėl jo sergančio šuns ? Kodėl šeimininkas galvoja, kad veisėjas nepriima daug skaudžių sprendimų ? Veisėjas taip pat išgyvena, verkia, pergyvena ir norėtu kad jo visi vaikai būtu sveiki. Aš visada sakau šeimininkams būtinai praneškit jei šuo serga. Net tarkim skrandžio jautrumas veisėjui jau yra ženklas, kad reikia pagalvoti. Juk vaikai tarkim patino, kurio veisėjas yra kitos šalies yra lyg baltas lapas, veisėjas lyg žaistu aklą vištą, tu niekada nežinai kas iš jų užaugs ir ar tas rezultatas tave tenkins. Veisimas yra labai sudėtingas darbas, jis neturi darbo laiko ir atsakomybės ribų. Ir jei galvojat, kad gauti pinigai už šuniukus yra aukso vertės, tai neįsivaizduojat koks ilgas kelias yra iki jūsų šuniuko nueitas. Ir kiek veislyne yra išlaidų. Veisimas nėra verslo šaka atsakingam ir mylinčiam šunis žmogui. Tai yra meilė ir gyvenimo būdas. Tai kaip kūrinys, kurį tu kuri dešimtmečius.
Pabaigai, viskas pasaulyje būtu daug gražiau jei žmonės girdėtu ir bent kiek suprastu vieni kitą. Jei šeimininkas pasitikėtu veisėju ir problemas spręstu kartu. Taip norėtusi tiek džiaugsme ir varge būti vienas kitam atrama ir nieko daugiau nereikia tik žmogiškumo ❤️ sergantis šuo yra skausmas abiem pusėm, bet jis abi puses turėtu jungti ir auginti ❤️
Linkiu, kad gyvenime džiaugsmo būtu daugiau nei skausmo 💖
