15/08/2024
Viktorija Zar Kai krenta į širdį….
Ta diena kai tiesiog aplankiau “seną” draugę. Pypliai, kuriems jau šešios savaitės atbidzėjo tiesiog iš smalsumo dar nelabai suprasdami aplinką ir tai kas yra svetimas. Toje bandoje visai nelauktai atėjo JIS.
Naglas, užsispyręs, smalsus, atkaklus ir be galo savimi pasitikintis. Atominė energijos bomba! Guvus su charakteriu, degančiom akim kvieste kvietė juo užsiimti vis pasiūlydamas naujų veiklų. Lipo ant galvos, tempė už marškinėlių, atrišinėjo batus ir vis bandė nugraužti pirštą, vis taikėsi pačiupti, įsikabinti ir nepaleisti. Jam nė motais kad jį volioji, stumi - atkakliai siekia kontakto. Jis nematė ir nereagavo į nieką - tu esi tas žmogus, vizgindamas savo uodegytę spindėjo į mane žvytriomis akutėmis. Tik užsiimk…. Žmogui, kuris neįsivaizduoja savo gyvenimo be šuns, kuris turi užsispyrimo ir ambicijų kažką pasiekti, turbūt geriau nieko ir nerastum. Tai tas šuo su kuriuo drąsiai gali svajoti apie sportines pergales ir didelius pasiekimus. Bus “tankas” neabejotinai, visur ir per visur, tas kuriuo galėsi pilnai pasitikėti ir kurio pasitikėjimą turėsi užsitarnauti. Tik patyrusiam ir suprantačiam aišku, kad jį gali ruošti viskam. Tai šuo žmogui ir dėl žmogaus. Tai jėgos struktūrų šuo, kurį nesunkiai “paverstum ginklu” ir komandos dalimi, tai šuo ypač stipriam sportui - ringas jo stichija.
Kodėl jis pasitaikė būtent dabar???
Belieka pavydėti tam, kam jis atiteks, tam kas sugebės jame pamatyti tai ką mačiau šiandien aš, tam kas sugebės pajausti tą ryšį, kuris užsimezgė šiandien tarp manęs ir jo vos per ne pilną valandą. Palikau jį, tarsi būčiau išdavęs patį brangiausią draugą 😞 vadinkite tai chemija, nuojauta ar dar kuo….
Tai tas retas “egzempliorius”, kuris ateina į šį pasaulį 1 kartą per 100m.
