03/03/2026
APIE TAI, KODĖL NEREIKIA SKUBĖTI. VISKĄ DARYTI STEP BY STEP
Metai gyvenimo su trijų šunų gauja. Daug kas manęs klausia – tai kaip sekasi?
Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad viskas tobula. Bet pradžia… nebuvo tokia 😅
Žinojau, kad auginant du patinus iššūkių neišvengsiu, ir buvau tam pasiruošusi. Ypač kai vienas – zenenhundas, gan ramus ir stabilus patinas (kol neperžengiamos jo ribos), o kitas – jaunas labradoras, pilnas energijos, entuziazmo ir visiškai nesuprantantis, kas tos ribos apskritai yra 😄
Pirmi du mėnesiai buvo skirti šuniuko poilsio režimo įvedimui, mokėmės pabūti vienam, apsiraminti, susipažinti su kvapais (tarp šunų). Visų šunų vienoje erdvėje sąmoningai nesuleidinėjau – iš zenenhundo mikrosignalų aiškiai mačiau, kad dar ne laikas.
Šunys matėsi per tvorelę, o aš labai atidžiai stebėjau visų kūno kalbą. Buvo ir bandymų išeiti į kiemą: (labradoras ant pavadėlio, o zenenhundai palaidi). Tuo metu prioritetas buvo mažojo atsikvietimai matant lakstančius gentainius.
Sekantys du mėnesiai (kai šuniukas jau gerai mokėjo atsikvietimą ir apsiraminimą) buvo skirti bendriems paraleliniams pasivaikščiojimams. Jaunasis mokėsi gražiai eiti šalia vyresniųjų ir nekreipti į juos dėmesio, o vyresnieji – toleruoti labradorą.
Grįžus namo jie vis dar buvo laikomi atskirai (per tvorelę). Labai mažais žingsniais mokėmės ateiti į bendrą erdvę ir ramiai pagulėti toliau nuo vyresniųjų. Aš nuolat stebėjau jų kūno kalbą ir puikiai mačiau, ar jau galima su jaunuoju prislinkti arčiau, ar dar ne 😁
Ir tadaaam! 😎
Po keturių mėnesių atkaklaus darbo (labradorui tuo metu sukako 6 mėn.) turėjome puikų rezultatą: ribų supratimą ir toleravimą (ypač tarp šunų!), ramų buvimą kartu ir net taisyklingus žaidimus.
BET… kaip raketa iššovusi labradoro paauglystė viską apvertė aukštyn kojomis 😅 Ir taip – kai ką teko pradėti iš naujo. Laimei, po dar maždaug mėnesio grįžome į mums jau įprastą rėžimą.
Dabar daug ką darome kartu: žaidžiame, einame į lauką ir mišką, lakstome pievose, miegame ir t. t. Patinai tapo geriausiais draugais, o kalė vis ateina juos šiek tiek „pakibinti“ 😁
Svarbiausia – vienas kito ribų supratimas ir jų paisymas.
Deja, labai dažnai matau, kaip šeimininkai per greitai skuba supažindinti ir kartu suleisti savo šunis. Vėliau tai dažnai baigiasi konfliktais, ginčais ar tiesiog netoleravimu vienas kito. 🫣
❗Nepamirškite – viskas vyksta step by step. Nėra kur skubėti. Geriau iš pradžių investuoti daugiau laiko, kantrybės ir pastangų, kad vėliau galėtumėte mėgautis ramiu, bendru gyvenimu kartu.
Teksto autorė: DogPunk šunų mokyklos trenerė Ivona Kazakevič
