MuduDu

18/08/2025

Pakalbėkime apie tai, kiek daug mes norime iš savo šunų, tikėdamiesi nuslopinti bet kurį natūralų jų norą...

Netempk pavadėlio. Bet juk jie vaikšto keturis kartus greičiau negu mes.
Nelok. Bet juk tai iš tiesų jų balsas.
Neuostinėk, praeik pro šį įdomų kvapą. Bet juk tai pagrindinė jų juslė.
Nebūk susijaudinęs. Bet juk entuziazmas tai natūrali jų superjėga...

Gal mes reikalaujam iš jų perdaug? Gal mes atimame iš jų... viską?

Palikim laiko šunims būti šunimis!

14/08/2025

Dominavimas, tas keiksmažodis, šitaip nekenčiamas pet kultūroje ir šunų augintinių sužmoginimo laikais. Labai trumpas straipsniukas, pavyzdžiu imantis vieną vienintelį, dauginimosi, instinktą, o visgi užvedantis ant tam tikrų minčių ir skatinantis pasidomėti giliau. Skaitykim, diskutuokim :)

“Dominance is a myth.”

No. It. Isn’t.

The idea that dominance doesn’t exist at all is as unscientific as saying gravity is just an opinion.

What is a myth is the cartoon version - the one where every dog wants to be “alpha” and you need to pin them to the floor to remind them who’s boss.

But dominance, in its scientific sense, absolutely exists. It’s observed in almost every social species we’ve studied - and especially in female social mammals, like dogs. where things get complicated, strategic, and fierce.

Female animals often form dominance hierarchies around reproduction. Dominant females can stop others from coming into season through stress, aggression or hormonal suppression. The high-ranking females bully, exclude or delay ovulation in rivals - especially if they are both similar reproductive value (same or similar age); or where one dog is entering reproductive status and the other is exiting the age to be a prime mate. You don’t need a boy around for this to happen, and actually even when we neuter, we still see it because a lot of it is instinctive and formed via social traditions and not necessarily always based strictly on the hormones related to breeding capabilities.

And this is exactly why two bi***es in one house are more likely to fight.

Unlike many male-male conflicts that are ritualised and over fast, female-female aggression is also often longer, more intense, and less predictable. There’s more at stake and more of a grudge: Female dominance fights can be about access to mates or resources but often it’s about social status, or when a female is coming into season.

Some female mammals go as far as killing the pups of subordinates, blocking oestrus through social stress, or forming coalitions to harass rivals.

So, if you’re a dog trainer working with owners please don’t let me see “dominance doesn’t exist” messaging: it’s dangerous and totally misses some (fascinating and) useful important education. You’re looking at deep evolutionary strategy in action.

Dominance isn’t a dirty word. It’s a description of how power plays out in relationships. And when we understand it properly, we can stop pathologising it, and start managing it.x

29/06/2025

MuduDu vasara 🌞🐾👣

12/05/2025

Ryšys, kontaktas, kooperacija, fokusas… Kinologinėje erdvėje yra tiek daug terminų apibūdinančių šeimininko ir šuns santykių pagrindą. Visi nori turėti paklusnų, nuovokų, žiūrintį šeimininkui į akis, vizginantį uodegą ir tarsi žvilgsniu klausiantį “na, ką dabar darysime?”, šunį. Turėtį gerą ryšį su savo šunimi, yra pradžių pradžia ir pagrindas. Jei tai yra, visa kita bus paprasta. Labai paprasta.

Netiesa, kad ryšys sukuriamas šuniuko amžiuje ir vėliau to padaryti nebepavyks. Kaip ir netiesa yra tai, kad šuo sukuria ryšį su vienu žmogumi visam gyvenimui. Šunys yra individai, jie yra skirtingi ir vieni sunkiau, o kiti ir labai lengvai nuseks paskui žmogų, sugebantį užmegzti teisingą ir šuniui suvokiamą ryšį. Pasitikėjimu, motyvacija, bendradarbiavimu paremtus santykius kuo puikiausiai galime sukurti ir su jau suaugusiu šunimi. Tereikia suprasti, kad šuo nėra žmogus, jis negyvena mūsų loginėmis sekomis ir priežastinio ryšio išvedimu pagrįstame pasaulyje. Suprasti, kad mes turime šiek tiek nusileisti iš savo žmogiškų aukštybių į paprastą ir be galo nuoširdų gyvūno pasaulį vykstantį dabar ir čia. Truputėlį žinoti, truputėlį jausti. Ir, žinoma, labai mylėti tą keturkojį padarą žibančiomis akimis ir šlapia nosimi, kuris stovi prieš mus. Taigi, ką daryti, nuo ko pradėti?

Saugumo užtikrinimas. Tai nereiškia, kad reikia ginti savo šunį nuo visų ir nuo visko. O tai, kad šuniui šalia jo žmogaus turi būti ramu ir komfortiška. Ramu ir komfortiška yra tada, kai nusistovi aiškios ir suprantamos taisyklės. Nėra streso, susijusio su neadekvačiais, nuolat kintančiais reikalavimais. Šuo nesupras, jei reikalausime to, kas jam nesuprantama, ko jis dar nemoka. Arba jei vieną sykį tą patį veiksmą leisim ir skatinsim, ar, tiesiog, toleruosime, o kitą kartą drausime. Tai ves į nepasitikėjimą žmogumi, vengimą, o su laiku į abejingumą ir ignoravimą. Arba, atvirkščiai, stresą ir hyperaktyvumą. Šuo turi aiškai suprasti, kas jo elgsenoje jo žmogui patinka, o kas ne. Tik tada jis galės taikytis ir sukurti savo ramybės ir saugumo erdvę. Tam naudojama teigiamų ir neigiamų markerių sistema, kitaip tai galima pavadinti tinkamos elgsenos skatinimu ir netinkamos koregavimu. Šuo jaučiasi saugiai, kai mes esam aiškūs ir nuoseklūs savo taisyklėse.

Resursai. Resursais čia pavadinkime tai, kas svarbu mūsų šuniui, nuo ko priklauso jo gerbūvis. Maistas, fizinė ir emocinė iškrova, bendravimo poreikis…. Tai, kas priklauso nuo mūsų, jo žmonių, ką mes galime duoti arba neduoti. Šuo labai greitai supras, kad jo gerovė priklauso nuo mūsų. Protingas resursų dalijimas skatins jį ne tik stengtis įtikti, prisitaikyti, bet ir augins šeimininko svarbą, autoritetą, pagarbą jam. Klasikiniu pavyzdžiu galėtų būti šuns maitinimas. Maistą galima abejingai sužerti į dubenėlį ryte ir vakare (šiuo atveju maitinimasis menkai siesis su šeimininko role), o galima jį dalinti šuniui iš rankų visos dienos bėgyje. Na, arba bent jau tiek laiko, kiek galime skirti šuniui tą ar kitą dieną. Paprašykite jo padaryti bet kokią smulkmeną: ateiti, atsisėsti, pabūti vietoje, nueiti į guolį, nuimti ant stalo krašto sukeltas letenas ir duokite už tai gabalėlį, kitą. Niekada nelakstykite paskui šunį siūlydami jam jo kąsnelį, o apdovanokite juo kad ir mažiausią iniciatyvą iš jo pusės. Pamatysite, kaip greitai šuo ims gaudyti ir spėlioti Jūsų nuotaikas ir norus, tikėdamasis “užsidirbti”. Tai tampa ne tik maitinimu, tai tampa aiškia ir gerai gyvūnui suprantama, smagia komunikacijos forma. Ir galinga priemonė mokant, treniruojant šunį vėliau. Arba tiesiog komfortiškai gyvenant su juo kasdieninį gyvenimą.

Emocijos. Šuo - be galo socialus gyvūnas, apdovanotas stebinančiu gebėjimu perskaityti savo žmogaus emocijas, kūno kalbą, smulkiausias gestikuliacijas ir mimikas ir jei jis mus supras, jis su džiaugsmu taikysis! Tačiau kaip kartais sunku būna išmokyti šuns šeimininką… džiaugtis. Arba pykti. Arba palaikyti, padrąsinti. O būtent emocinė mūsų santykių sudedamoji yra labai svarbi mūsų šunims. Abejingas, šaltas, oficialiu balsu komanduojantis, "taip" ir "ne" ištariantis vienoda rutinine intonacija, žmogus nebus įdomus šuniui. Tokio šeimininko jis jei ir klausys, tai vedamas vienintelio motyvatoriaus - baimės. Taip, baimė taip pat yra motyvacija. Tačiau tai pati blogiausia ir neefektyviausia motyvacija. O parodyti savo emocijas atsiranda šimtai progų! Šuo priėjo prie jūsų, pagavote jo žvilgsnį - pastebėkite tai! Nors keliom sekundėm atsisukite į jį, pakalbinkite: o, tu atėjai, aš džiaugiuosi tuo! Pastebėsite, šuo ims prieiti prie jūsų vis dažniau ir dažniau. Net ne kąsniuko tikėdamasis, o, tiesiog, nes šeimininkui faina, šeimininkas leidžia jam tai suprasti. Lygiai taip pat nereikia vengti parodyti ir neigiamų emocijų, tai taip pat bendro gyvenimo dalis. Šuo lipa ant jūsų, ant stalo krašto, vagia - jūsų intonacija turi būti nuoširdi, jūs pykstate: ne! Nesakysiu, kad aš niekada nenaudoju fizinių korekcijų, meluočiau. Kartais “ne” tenka sustiprinti švelnesniu ar griežtesniu fiziniu poveikiu, tačiau labai dažnai užtenka ir pakelto tono. Jei tai skamba nuoširdžiai, jūsų emocija tikra, šuo supras. Tačiau nutraukus nepageidautiną veiksmą, švelni, drąsinati emocija būtina - šuo turi žinoti, kad dabar esate patenkintas. Šunų pasaulyje nėra ilgai trunkančio pykčio, nėra keršto.

Lyderystė. Lyderystė tai nėra boso ir pavaldinio santykiai. Tai net nėra stipresniojo teisė. Galbūt gudresniojo, išmintingesniojo? Šuniukas bijo neaiškaus objekto? Tiesiog prieikite prie jo ir abejingai atsisėskite, palieskite tą baidyklę. Leiskite šuniukui prieiti iš paskos, tyrinėti. Veskitės šunį ten, kur truputį nejauku, duokite jam galimybę sekti jus. Šuo suvoks, kad šeiminingas drąsus, jis vedlys, juo galima pasitikėti. Duokite maistą iš rankų, ne iš dubenėlio, leiskite suvokti, kad šeimininkas maitina, jis medžiotojas, jis duodantis. Arba atimantis. Sugalvokite paprastas smagias užduotis, kurias sėkmingai atlikus, atsiras proga apdovanoti ir pagirti šunį. Reikalaukite aiškiai ir skaitydamasis su šuns galimybėmis atlikti tai, ko reikalaujama. Bauskite tik tiksliai žinodamas už ką baudžiate, laiku ir adekvačiai. Žinokite ko siekiate pats, šuo tai tikrai pajus ir noriai seks tą, kuris pasitiki savimi ir valdo situaciją.

Laikas kartu. Nuostabu, jei galite praleisti daug laiko su savo šunimi. Ypač šuniuko amžiuje. Tačiau ne mažiau svarbu, o gal išvis svarbiausia, yra to laiko kokybė. Valandų valandomis vedžiojantis šunį, tačiau tuo metu įlindęs į savo mobilųjį telefoną, šeimininkas tikrai nebus įdomus ir reikšmingas savo šuniui. Tokie pasivaikščiojimai nekurs ryšio. Tiesiog leis jūsų šuniui patenkinti savo fiziologinius poreikius. To, aišku, irgi reikia. Bet statant santykių pamatus, kuriant supratimu ir noru bendradarbiauti pagrįstus santykius, to maža. Pasivaikščiojimo metu pašaukime šunį pas save, apdovanokime, pakalbinkime, pakasykime ir vėl paleiskime. Ir vėl pašaukime. Pamėtykime, patampykime kartu jo mėgiamą žaislą, paslėpkime jį, leisdami šuniui susirasti, peršokime suoliuką, pereikime buomu. Paskatinkime tai, apdovanokime maistu, žaislu, emocijomis. Tegul pasivaikščiojimas bus keliskart trumpesnis, tačiau jis visas bus skirtas bendravimui su šunimi ir grįžtamojo ryšio pojūčiui.

Ir tada jūs vėl paklausite: tai kas gi, vistik, tas kontaktas, ryšys, fokusas, komunikavimas? Nebeklausite. Jūs žinosite tai!

10/05/2025

Atlikti tyrimai parodantys, kaip Librelos naudojimas gali pažeisti ir sunaikinti sąnarį.
Visa tyrimą galite rasti čia - https://www.frontiersin.org/.../fvets.2025.1581490/full

LIBRELA TRAGEDY
Can't stop thinking about the results of that Librela study by Farrell et al. (2025), published yesterday.

Ligament/tendon injury, polyarthritis, fracture, musculoskeletal neoplasia (new bone growth) and septic arthritis were reported NINE TIMES more frequently in Librela-treated dogs than the combined total of dogs treated with the comparator drugs for osteoarthritis.

Again, 9 times more than all the other drugs combined.

The 18-member expert panel unanimously concluded a strong suspicion of a causal association between Librela and accelerated joint destruction.

Many, like vet Josie Beug, have been warning us for a year to pay heed to the fact Librela managed to accumulate many times more adverse event reports since its release in the US in Oct 2023 (12,234 serious adverse event reports in just 18mths in America alone) than its nearest competitor, Rimadyl has EVER.

Bedinvetmab (Librela) was unleashed on the US pet market in October 2023 with an enormous budget from Zoetis and two small (highly questionable) studies (conducted by them). And that's all it took for, it seems, the worlds vets to start recommending it.

Because that's how it works, isn't it? A brand new, patented drug, shat out by the industry, accompanied by two little studies (run by them) and off we go to the races.

The first study, a safety and tolerance study, looked at varying doses of Librela (1mg/kg, 5mg/kg, 10mg/kg) in young, healthy, intact dogs aged 11-12 months. There was just 8 dogs in each group. After 6mths they did neurological tests, checked their vitals and that was that.

See, the manufacturers tested their drugs on young, robust dogs with no joint issues.

Farrell et al. (2025) were looking at side effects in older dogs with joint disease.

And they can do that little trial as often as they like AND they don't have to publish all the negative ones.

This was followed by, if you can believe it, a 6-month in-field study of 89 client-owned dogs WHO HAD PREVIOUSLY DEMONSTRATED A POSITIVE RESPONSE TO LIBRELA. After 6mths, the few adverse events noted were within predicted norms.

Veterinary Evidence took a look at these couple of studies prior to Librela's launch and concluded the supporting evidence was "weak", that any decision to use bedinvetmab "remains dependent on the judgement and experience of the clinician".
https://veterinaryevidence. org/index.php/ve/article/download/598/903?

See that? The onus is shifted to the clinician.

Do you know why? Because time and time again, once enough money is paid to the right people, dangerous drugs WILL get to market in the full knowledge that our doctors appear completely unable to notice / track side effects from the medications they are recommending.

Much like the absolute explosion in adverse events reported to VAERS following the introduction of mRNA gene therapies into the population five years ago, it's literally incredible how clinicians today will consistently ignore any and all adverse event reporting systems that we have put in place to FLAG ISSUES (since the Thalidomide scandal) until someone else tells them to stop.

Why is that?

In 2021, there was 717,577 adverse event reports submitted to VAERS for all COVID-19 vaccines combiines (nearly 300 million were administered to Americans that year), when typically VAERS receives between 30,000 and 50,000 adverse event reports annually for all other vaccines combined (150 million administered in the US in a given year).

And remember, studies show the figures that are reported to adverse event reporting systems are approximately 1-5% of the ACTUAL events that are going on.

So, for context, that 12,000 adverse events for librela in just 18mths in the US would become 240,000.

Folk say, but 25 million doses were given!! Yes, GLOBALLY. If we guess that maybe half those were sold in the US, it means potential ruin for a dog every 1 in 50 doses. Dogs are taking it monthly.

But worse, it was very predictable that this was going to happen. The drug couldn't pass human trials due to side effects.

Bedinvetmab, marketed as Librela, is a monoclonal antibody designed to alleviate osteoarthritis pain in dogs by targeting nerve growth factor (NGF).

While bedinvetmab itself was not developed for human use, its mechanism of action is similar-bordering-identical to other anti-NGF monoclonal antibodies (mAbs) that have been investigated in human clinical trials, namely tanezumab, fasinumab, and fulranumab.

Exactly like mRNA gene therapies before they were forced through in 2021, ALL trials for NGF monoclonal antibodies revealed major safety concerns that blocked their prior release, mostly concerning patients developing rapidly progressive osteoarthritis and accelerated joint degeneration. Even when adjusting the dose down and placing restrictions on concurrent NSAID use, the risks persisted. The US FDA had no other choice but to halt all trials of all anti-NGF monoclonal antibody treatments in 2012.

As folk will inevitably point out, there's no doubt Librela works for some, yes, the same way the mRNA gene therapies MAY have been useful in the initial stages for older, at-risk folk, maybe (although, side effects aside, studies show the more you took the more likely you were to get Covid...) but when you look at the data overall, its clear there is gong to be a lot of dogs very negatively impacted for life by this one.

At a minimum, please ask your vet for any other options in the osteo-arthritic pain relief department.

There are a plethora of things you can do to help osteoarthritis, the first is by reducing inflammation in the body. This means no more kibble as, studies show, it's inflammatory. Raw dog food is full of fresh calcium, glucosamine, chondroitin, hyaluronic acid, etc, all of which joints NEED. Moreover, the higher protein diets will reduce obesity, shown to greatly aggravate OA. You can jack up the omega 3, add some muscles. And this is all before you consider antiinflammatory, pain-relieving herbs like boswelia, devils claw. There is nutraceuticals. There is red light therapy. There is acupuncture. Massage. Hydro.

Has your vet done all of this with you before reaching for the NSAIDs and pain meds?

I doubt it. It's not vindictive. They know little about all those "alternative" (cheap, effective) treatments.

If you want some more options for osteoarthritis pain, askbradi .com.

If you feel you have been harmed, you can fill in the adverse event report yourself, doesn't need a vet.

UK folk here www. gov. uk/report-veterinary-medicine-problem

US folk here www. fda. gov/animal-veterinary/report-problem/how-report-animal-drug-side-effects-and-product-problems

REF
www.frontiersin. org/journals/veterinary-science/articles/10.3389/fvets.2025.1581490/full

06/05/2025

"Suprasti savo šuniuką"

Ilgai svarsčiau ar skelbti šį seną straipsnį. Ko gero, daugelis nesutiks su kai kuriais dalykais, kadangi mokslinės studijos pažengę ir pažengę tam tikra kryptimi. Ko gero, gali būti prieštaravimų dėl pirmojo periodo, čia pasisakys ankstyvosios neurostimuliacijos šalininkai, o kažkas, galbūt, paprieštaraus pasakydamas, kad yra ne taip ir geriau palikti kūdikį ramybėje. Manau, ateities patirtys išspręs ginčus, ateities mokslas atsakys į klausimus. Taip pat, galbūt, kažkas paprieštaraus ir dėl periodų ribų, išskirstys juos į subperiodus. Šia tema parašyta daug. Bet kokiu atveju, man labai patinka šis straipsnis, nes jis parašytas paprastai ir aiškiai, prieinamai kiekvienam. Ir jame yra visa, kas svarbu. Labai svarbu. Taigi, Bruce Session, “Suprasti savo šuniuką”.
(P.S. prašau atleisti už stilių, vertimas mano :D )

Yra tiek daug dalykų, kuriuos reikėtų žinoti apie rūpinimąsi šuniuku, tiek daug, ką reikėtų suprasti apie jo ugdymą. Kaip pradedame? Pradėkime nuo to, kas daro šuniuką šuniuku, ko jam reikia, kaip ir į ką jis atsako, ką jis gali ir ko iš jo galima reikalauti. Šis skyrius yra įžanga, pagrindas auklėjant šuniuką.

Yra išskiriami penki kritiški šuniuko raidos etapai. Studijos parodė, kad yra penki kritiški periodai šuniuko gyvenime, penkios fazės mentalinio vystymosi, kurių metu nepalankios sąlygos gali visiškai sužaloti šunį emocionaliai visam laikui be galimybės reabilituoti. Arba, atvirkščiai, teigiamos sąlygos per šiuos kritinius mentalinio vystymosi periodus, gali gali išugdyti šunį aukščiausioje kokybėje - protiškai ir socialiai.
Dr. Paul J Scott, Gyvūnų elgesio tyrinėjimo laboratorijos Bar Habour Maine, dirbo projekte, skirtame nustatyti kada šie kritiniai periodai vyksta. Žalingos įtakos ir negebėjimo pažinti ir reaguoti į šiuos periodus, pavyzdys buvo buvo akivaizdžiai pateiktas viename iš testų. 21 dienos amžiaus šuniukas buvo atskirtas nuo vados ir visiškai izoliuotas. Nors šuniukas buvo maitinamas ir girdomas, jo fiziologiniai poreikia pilnai užtikrinami, prižiūrėtojas vengė bet kokių kontaktų, bendravimo, lietimo, žaidimo su juo. Vieninteliai žaislai, kuriuos bandomasis šuniukas turėjo, buvo jo kibiras vandeniui ir bliūdelis maistui. Iki 16 savaičių amžiaus jis neturėjo visiškai jokių kontaktų su kitais šunimis (išskyrus pirmas jo gyvenimo 21 dieną iki pradedant eksperimentą) ir jokio žmogaus kontakto išskyrus prižiūrėtoją, įstumiantį maistą ir vandenį. Keturių mėnesių amžiaus šuniukas vėl buvo suleistas su vados broliais ir seserimis. Jis nepripažino jų kaip gentainių ir kaip šunų! Jo izoliacija per kritinius jo reidos periodus tapo baigtu ir negrįžtamu pašalinimu iš šunų ir iš žmonių bendrijos, įtakojo jo charakterį taip, kad jis nebegalėjo pritapti gentainių ir žmonių visuomenėje.

Pirmasis kritinis periodas. 0-20 dienų. Atlikus daugelį tyrinėjimų, buvo nustatyta, kad pirmasis kritinis periodas apima visas pirmąsias tris šuniuko gyvenimo savaites. Per šį periodą šuniuko mentaliniai gebėjimai yra beveik nuliniai ir šuniukas reaguoja tik į fiziologinius šilumos, maisto, miego, motinos poreikius. Tyrinėta ar šiame periode šuniukas geba ko nors mokytis ir nustatyta, kad ne.

Antrasis kritinis periodas. 21-28 dienos. Tačiau tyrinėtojai nustatė, kad kažkas beveik stebuklingo atsitinka 21-ąją dieną ir tai įvyksta visų šunų gyvenime nepriklausomai nuo veislės. 21-ąją dieną visi šuniuko pojūčiai ima funkcionuoti. Pojūčiai, kurie buvo šuniuke per pirmąjį periodą, tačiau jie nebuvo veikiantys. 21-oji diena žymi antrojo kritiško periodo pradžią. Per šį periodą šuniukui motinos reikia daugiau negu bet kada. Smegenų ir nervų sistema ima sparčiai vystytis. Atsiranda sąmoningumas ir šioje protinėje stadijoje patirtys gali būti daugiau gąsdinančios. Šuniukas, atskirtas nuo motinos per šį periodą niekada negaus protinio ir emocionalaus vystymosi tiek, kiek turėtų. Per antrą kritinį periodą socialinė įtampa, suvokimas esant gyvu, turi didžiausią poveikį šuniukui. Joks kitas laikas šuns gyvenime nėra toks svarbus emociniam vystymuisi. Būtent per antrą kritinį periodą nervingumo savybės gali vystytis, sukurti drovumą ar kitas neigiamas savybes šuniuke. Jei neigiamoms savybėms vystytis bus sudarytos slygos, jokia reabilitacija, joks mokymas vėliau jų iš esmės nepakeis.

Trečias kritinis periodas. 29-49 dienos. Šiame amžiuje šuniukas surizikuos atitolti nuo lizdo. Nors nelabai toli, bet jis pradės tyrinėti. Šuniuko šeštos savaitės pradžioje prabus šuniuko socialiniai poreikiai, noras bendrauti ir integruotis į visuomenę - šunų ir žmonių. Šuniuko nervų sistema ir jo mokymosi galimybės sparčiai vystosi ir, artėjant trečio kritinio pariodo pabaigai, vystosi į pilną apimtį. Kai kurios knygos apie šunis sako, kad šiuo metu šuniukas jau turi suaugusio šuns mentalines galimybes. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Septintoje amžiaus saviatėje, šuniuko nervų sistema ir gebėjimas mokytis sparčiai vystosi, tačiau visa tai yra dar tik pradinėje stadijoje. Šiame periode šuniukas išmoks atsakyti į garsus ir pradės atpažinti žmones. Socialinės pakopos bus nustatytos šuniukų vadoje. Kai kurie iš šuniukų išmoks kovoti už savo maistą ir taps įžūliais. Vados nariai, kurie yra drovesni, išmoks būti nuolankiais. Hamiltono stotyje atlikti testai parodė, kad yra naudinga šuniukui likti vadoje pakankamai ilgai tam, kad išugdyti truputį konkurencingos dvasios, tačiau tai per ilgas užsibuvimas vadoje yra žalingas emociniam vystymuisi. Šuniukai, kurie lieka vadoje po septintos savaitės gali pradėti vystyti bailumą ir išgąsčio tendencijas - tai liks juose ir suaugus. Kuo ilgiau šuniukas užsibūna vadoje po septintos savaitės pabaigos, tuo prastesnis emocinis vystymasis to šuniuko bus.
Pabaigoje septintos savaitės šuniukas laikomas emocionaliai išsivystęs ir pasiruošęs mokytis pilna apimtimi. Tačiau tai dar nėra suaugusio šuns mentalinės galimybės.

Ketvirtas kritinis periodas. 50-84 dienos. Šuniuko gebėjimas mokytis yra subrendęs pilna apimtimi kuomet jis įžengia į aštuntą gyvenimo savaitę. Šuniukas įžengia į ketvirtą kritinį savo emocinės brandos etapą. Tai, ko šuniukas išmoksta šio periodo metu, išliks ir taps šuns asmenybės dalimi. Paliktas šuniuką su savo mama ketvirto periodo metu, jo emocinės brandos vystymasis bus iškreiptas. Šuniukas liks priklausomas nuo jos, tačiau tame suras labai nedaug, nebent saugumą. Kai šuniukas lieka vadoje šiuo metu, be adekvataus kontakto su žmonėmis jo socialinė integracija į žmonių visuomenę bus suluošinta ir tai ką jis išmoks, išmoks ir savo gentainių. Optimalus laikas paimti šuniuką iš vados į jo naują terpę yra užbaigus septintą savaitę. Kadangi ketvirto periodo metu šuniuko mentalinė branda ir gebėjimas mokytis veikia pilnu pajėgumu, geriau, kad šuniukas tai darytu su savo naujuoju šeimininku. Ir jis tai darys! Ketvirtas kritinis periodas žymi laiką, kuomet naujas šuniukas mokysis greitai ir pašėlusiu tempu. Ir tai, ką jis išmoks dabar, liks su juo ilgam ilgam laikui. Tai, ką šuniukas įgija, išmoksta šiuo gyvenimo tarpsniu, suformuoja jį kaip šunį, kuriuo jis vėliau bus. Šis punktas yra tiek svarbus, kad kiekvienas šuns savininkas, arba asmuo, ketinantis įsigyti šunį, turi perskaityti dar ir dar. Skaitytojams, kurie įsigijo savo šunį šešių mėnesių ir daugiau, tai gali paaiškinti kai kurias iš neigiamų savybių jų šunų esybėje ir elgsenoje. Būtent ketvirtojo periodo metu yra nustatomas santykis tarp žmogaus ir šuns, kuris turės ilgalaikius padarinius. Per jokią kitą fazę savo gyvenime šuo neturės gebėjimo pasiekti stipresnio ryšio su žmogumi negu ketvirtojo kritinio periodo metu. Šuniuko kontaktas su žmonėmis šiuo metu yra raktas į jo emocinę ir socialinę sėkmę žmonių visuomenėje. Bar Harbore atliktuose testuose šuniukai buvo izoliuoti įvairiais intervalais per savo penkis kritinius raidos periodus ir buvo nustatyta, kad izoliacija nuo žmogaus turėjo didžiausius padarinius būtent per ketvirtąjį periodą. Be tinkamo žmogaus kontakto šiuo metu, šuniukai tapdavo nebesugebančias mokytis ir būti tinkamais kompanjonais arba pagalbininkais žmogaus veiklose. Tai reiškia, kad būtent šiuo metu šuniukas turi būti teisingai integruotas į žmonių visuomenę. Šiuo metu šuniukas turi būti imamas į pasivaikščiojimus, sutikti įvairius žmonius, jam turi būti leista žaisti su vaikais ir kitais gyvūnais (prižiūrint). Per ketvirtą periodą reikia pradėti paprastą apmokymą elementarių komandų. Turi būti įvesta švelni disciplina. Grubi disciplina, įvesta šiuo metu, gali labai nepalankiai įtakoti procesus, vykstančius šuniuko emocinėje brandoje. Šiuo metu šuniukas išmoksta gyventi žmonių pasaulyje, pasitikėti ir bendradarbiauti su žmonėmis. Šuniukas tarp 8 ir 12 savaičių amžiuje niekada sąmoningai nedemonstruoja pikto, žalingo elgesio. Stipri fizinė korekcija gali tapti negrąžinamos painiavos priežastimi šuniuko sąmonėje. Tikėjimas ir pasitikėjimas jo naujais draugais, žmonėmis, gali būti greitai sudaužytas. Jei nepasitikėjimas žmonėmis vystysis per ketvirtąjį jo raidos etapą, tas nepasitikėjimas liks nuolatine šuniuko esybės dalimi. Kadangi vis dar daugelis žmonių įsigyja šunis valdos saugojimo tikslais, aš turiu truputį nukrypti, kad atkreipčiau dėmesį į labai svarbų punktą. Ankstesnis paragrafas gali leisti manyti, kad geriausias būdas išugdyti šuniuką geru sarginiu šunimi ateityje, tai yra izoliuoti jį nuo žmonių per šį ketvirtą raidos etapą ir tokiu būdu jis taps natūraliai įtarus žmonėms. Bet tai nėra būdas mokyti apsauginį šunį. Tai yra puikus būdas garantuoti, kad šuniukas niekada nebus apsauginis šuo, greičiau, bailus šuo. Per ketvirtą periodą visa disciplina turi būti apribota griežtesniu tonu ir ne daugiau. Griežtesnis tonas neapimo rėkimo. Galima pradėti mokyti pagrindinių komandų, tai turi būti atliekama žaismingumo forma. Bet kokia prievarta gali būti panaudojama tik švelniu būdu, garantuojamas paskatinimas teisingam elgesiui ir jokiu būdu ne griežta korekcija neteisingam elgesui. Būtent per ketvirtą periodą, šuniuke gali išsisvystyti tai, kas vadinama “rankų vengimu”. Tai atsitinka dėl šeimninkų, kurie mano, kad fizinis poveikis yra vienintelis būdas drausminti šuniuką. Šuniuko aplinka turi duoti jam saugumo jausmą. Švelnūs apribojimai turi būti naudojami, tokie, kaip neleisti graužti baldų, kandžioti rankų ir pan. Tokiu atveju naudingiau tiesiog nukreipti jo dėmesį kitur arba uždaryti į kitą erdvę. Žmogaus nepasisekimai drausminant arba nepasisekimai paskiriant apribojimus, gali turėti rimtų pasekmių šuniuko aulėjime ir žalingų padarinių šuns suderinamumui su žmogumi vėliau gyvenime. Žmonių visuomenėje mes turime tai, ką vadiname vaikų darželiais, kurių tikslas paruošti vaiką emocionaliai mokymuisi, kuris įvyks vėliau. Vaikų darželis, ikimokyklinės klasės yra, iš esmės, poligonas, kuris išmoko vaikus kaip elgtis sociume ir kaip mokytis. Ketvirtas kritinis raidos periodas yra šuniuko vaikų darželis. Jei jo metu mes sudarome pasitikėjimo ir imlumo santykių pagrindą, vėliau tolesnis mokymasis (kuris gali vykti per ir po penktojo raidos etapo) seksis. Šuniukas, gavęs ikimokyklinį mokymą ketvirtojo periodo metu, sugebės išmokti daugiau ir efektyviau negu šuniukas, neturintis “ikimokyklinės” patirties. Nors tokios komandos kaip “ateik”, “sėdėk”, “gulk”, “ne” ir pan. yra neįkainojamos kuomet išmokstamos ketvirtojo periodo metu, galbūt svarbiausias galykas per šį periodą yra išmokymas atnešti. Šuniukai, kurie negali, neišmoksta atnešti yra šalinami iš daugelio treniravimo programų. Aiškinimas kaip toks žaidimas plečia šuniuko protą ir ką noras atnešti atskleidžia apie šuniuko esybę, reikalauja atskiros knygos. Mokymas žaisti, atnešti ketvirtame periode gali išugdyti pasisekimą arba nesėkmę jūsų šuns nore dirbti jums. Savoka “darbas” siejasi su tomis funkcijomis, kurios apima specializuotą mokymą. Nepasisekimas išmokyti nereiškia, kad šuo nebegalės būti išmokyta to vėliau, tačiau šiame periode tai įvyksta itin lengvai.

bus daugiau…

04/05/2025

Dažnai atsivertus dresuotojo puslapį, lieka visiškai neaišku, kas slepiasi po tuo "mes", kam aš patikėsiu savo šunį, pas ką eisiu mokytis. Todėl visų pirma noriu prisistatyti ir, tuo pačiu, padėkoti stebėtojams, palaikantiems šį mano puslapiuką. O ir, šiaip, užėjusiems.
Daugelis, turbūt, mane pažįstate, esu Eglė, visą (lygšiolinį :D ) savo gyvenimą išdirbau Lietuvos policijoje ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, didžiają tų metų dalį sudarė darbas su gyvūnais: tarnybiniais žirgais ir šunimis. Paskutiniuosius 22-ejus metus dirbau VSAT kinologijos centre ir Vilniaus pasienio rinktinėje instruktore. Per tą laikotarpį pasiruošiau ir testavausi su šešiais asmeniniais tarnybiniais šunimis. Visada labiau domino "lauko" disciplinos: pėdsekystė, vietovių apieška, apsaugos darbas, paklusnumas, tačiau neblogai pažįstama ir su spec. kvapų paieškos specifika, tuo, kas dabar populiariai vadinama nosework'u arba detekcija.
Apie dešimt metų aktyviai dalyvavau IPO (dabar - IGP) šunų sporte. Teko garbė ir malonumas dalyvauti tokių sportininkų ir trenerių kaip I.Lengwarsky, K.Fuchs, M.Skogster, M.Koskensalo, H.Liljegren, D.Buss, T.Parviainen, T.Nikola seminaruose ir workshop'uose. Su savo nuosavais šunimis dalyvau varžybose iki IGPIII lygmens.
Pastaraisiais metais "įklimpau" į pėdsekystę, kurią pažinau nuo sportinių IGP, FH pėdų iki dabar populiaraus mantrailing'o, kurio teko pasimokyti gyvai iš a.a. K.Kocher'io ir mano guru J.Shettler.
Ką veiksiu čia? Labai noriu likti su šunimis ir šalia šunų, noriu dalintis su Jumis tuo, ką žinau ir pažinau. Lauksiu Jūsų keturkojų bičiulių individualiose treniruotėse nuo buitinės dresūros ir kasdienybėje kylančių problemų sprendimo, iki bet kurios specializasijos, kurias išvardinau aukščiau, treniruočių. Galiu atvykti, galiu pasikviesti Jus pas save.
Taip pat, kaip minėjau bio, mielai priimsiu Jūsų keturkojus atostogoms, kurių metu, šeimininkui pageidaujant, galėsime šio to ir pasimokyti. Arba, tiesiog, gerai leisdami laiką palaukti grįžtančių šeimininkų.
Ir dar, truputį rašysiu. Apie šunis, jų elgseną ir "mąstyseną", apie paklusnumą, pėdas, apsaugą... Kelsiu man pasirodžiusius įdomesniais video, galbūt, smagu bus juos paanalizuoti ir aptarti. Dalinsiuos naujienomis, nuorodomis, įdomesniais straipsniais.
O kol kas - iki susimatymo!
Jūsų Eglė