05/02/2026
Dalinamės dar viena sėkminga gydymo istorija
Šios istorijos herojė yra 3 mėnesių katytė Maja 🐱
Po patirtos traumos atlikus rentgenologinį tyrimą buvo diagnozuotas skersinis petikaulio lūžis. Mažajam augintiniui buvo atlikta petikaulio osteosintezė, atstatyta kaulo ašis ir stabilumas. Praėjus vienam mėnesiui po operacijos matome puikius gijimo rezultatus - kaulas gyja sklandžiai, o Maja bėgioja tarsi nieko nebūtų buvę.
Džiaugiamės galėdami pasidalinti šiuo klinikiniu atveju ir rezultatu su Jumis.
Taip pat pateikiame trumpą literatūros apžvalgą apie tokių traumų etiologiją, gydymą, prognozes bei rekomendacijas.
Etiologija
Petikaulio lūžiai jaunoms katėms dažniausiai pasitaiko dėl didelės energijos traumos, tokios kaip autoįvykiai arba kremtant (Cardoso ir kt., 2016). Jaunesės nei 12 mėnesių katės yra labiau pažeidžiamos dėl dar nevisiškai mineralizuoto kaulo ir atvirų augimo zonų, kurios mažina mechaninį kaulo atsparumą, lenkimo ir sukimo jėgoms (Fossum ir kt., 2013).
Kačių petikaulio anatomija taip pat turi didelę reikšmę lūžio pobūdžiui ir gydymo sudėtingumui. Petikaulis pasižymi siaura diafize, ryškiais raumenų prisitvirtinimais ir ribotomis „saugiomis zonomis“ implantų fiksacijai, todėl lūžiai šiame kaule laikomi techniškai sudėtingesniais nei kitų ilgųjų kaulų (Langley-Hobbs ir Straw, 2005; Fossum ir kt., 2013).
Gydymas
Dauguma petikaulio diafizinių lūžių jaunoms katėms gydomi chirurginiu būdu, nes konservatyvus gydymas dažnai neužtikrina pakankamo stabilumo ir gali lemti netaisyklingą sugijimą (Fossum ir kt., 2013). Osteosintezė plokštele leidžia tiksliai atkurti kaulo ašį, ilgį ir rotaciją bei sudaro sąlygas greitam galūnės funkcijos atsistatymui (Gall ir kt., 2022).
Pagal Fossum (2013), jaunoms katėms rekomenduojama naudoti mažo profilio 2.0–2.4 mm plokšteles, taikomas kaip neutralizacinės arba tiltinės, priklausomai nuo lūžio morfologijos.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama biologinei osteosintezei, ypač MIPO (minimally invasive plate osteosynthesis) technikai. Ji leidžia sumažinti minkštųjų audinių pažeidimą ir išsaugoti periostinę kraujotaką, kas ypač svarbu jauniems gyvūnams. Kai kuriais atvejais rekomenduojama plokštelę derinti su intrameduliarinia vinimi, taip sumažinant lenkimo apkrovas plokštelei (Zurita ir kt., 2022, Fossum, 2013).
Prognozės
Jaunų kačių kaulinio audinio regeneracija yra labai greita, todėl tinkamai atlikus osteosintezę plokštele prognozė dažniausiai yra gera arba labai gera (Fossum, 2013). Radiologinis kaulo sugijimas dažnai nustatomas per 4–6 savaites, o funkcinis galūnės naudojimas gali atsistatyti dar anksčiau (Gall ir kt., 2022).
Komplikacijų dažnis, tokių kaip implantų lūžis, infekcija ar netinkama galūnės ašis, yra santykinai mažas, ypač naudojant plokštelinę fiksaciją (Gall ir kt., 2022). Tačiau ankstyvas fizinis krūvis po operacijos yra viena dažniausių nesėkmingo gydymo priežasčių, ypač jauniems, aktyviems gyvūnams (Fossum ir kt., 2013).
Rekomendacijos
Po petikaulio osteosintezės jaunoms katėms būtina griežta pooperacinė priežiūra namuose. Pirmąsias 4–6 savaites katės judėjimas turi būti maksimaliai ribojamas – rekomenduojamas laikymas narve arba mažoje, saugioje patalpoje, vengiant šokinėjimo ir laipiojimo. Operacinė žaizda turi būti kasdien stebima, o bet kokie paraudimo, tinimo ar išskyrų požymiai nedelsiant aptarti su veterinarijos gydytoju.
Taip pat svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą, pritaikytą augančiam organizmui, ir nepraleisti kontrolinių vizitų, kurių metu atliekamas radiologinis kaulo gijimo įvertinimas. Laikantis šių rekomendacijų, dauguma jaunų kačių visiškai atgauna galūnės funkciją.
1. Cardoso, C. B., Rahal, S. C., Agostinho, F. S., Mamprim, M. J., Santos, R. R., Filho, E. S., Mortari, A. C., & Monteiro, F. O. B. (2016). Long bone fractures in cats: A retrospective study. Veterinária e Zootecnia, 23(3), 504–509.
2. Fossum, T. W. (Ed.). (2013). Small animal surgery (4th ed.). Elsevier Mosby.
3. Gall, N., Parsons, K., Radke, H., & others. (2022). Analysis of feline humeral fracture morphology and a comparison of fracture repair stabilisation methods. Journal of Feline Medicine and Surgery, 24(6), e19–e27. https://doi.org/10.1177/1098612X221106354
4. Guiot, L. P., Guillou, R. P., & Déjardin, L. M. (2018). Minimally invasive plate–rod osteosynthesis for humeral fractures in dogs and cats. Veterinary Surgery, 47(1), 26–34. https://doi.org/10.1111/vsu.13134
5. Langley-Hobbs, S. J., & Straw, M. (2005). The feline humerus: An anatomical study with relevance to fracture fixation. Veterinary and Comparative Orthopaedics and Traumatology, 18(1), 1–6.
6. Zurita, M., & Craig, A. (2022). Feline diaphyseal fractures: Management and treatment options. Journal of Feline Medicine and Surgery, 24 (8) , 662–674. https://doi.org/10.1177/1098612X221106354
📌 Mus rasite šalia Telšių – Šiaulių pl. 7, Gaudikaičių k.
📞 Tel. +370 698 18669