07/05/2026
MUMS PAVYKO🙏
Mums pavykoooooo!!!!!!!!
Mums pavyko ją pagauti, su ką tik gimusiais vaikučiais.
O DIEVE, dėkojame už pagalbą💜. Viskas Tavo valioje🙏
Čia mano mamulis, kalytė, kurią, su dar dviem laukinukais, maitinu jau kuris laikas.
Per tuos pusantrų metų, į kontaktą pradėjo eiti tik mamuliukas.
Jei pirmomis dienomis (kai pradėjau vežti jiems maisto) jie visi puldavo, lodavo, tai mamulis (paskutiniu metu) jau uodegytę vizgindavo mane pamačiusi, visada laukdavo, ..... bet tik per atstumą.
Kiti du iki šiol bėgasi lyg akis išdegę🙈
Dienos pradžia nežadėjo nieko ypatingo: tie patys vargai, tie patys džiaugsmai.
Pasimaitinusi ryte savo mažiukus kačiukus (likusius be mamos), išvažiavau pasimaitinti laukinukų/ miškinukų savo šunelių.
Priartėjus prie jiems įrengtos vietos, pamačiau, kad mamuliukas yra būdoje, ir iš jos girdisi mažų šuniukų cypsėjimas.
Nenorėjau jų išbaidyti, todėl, tik padėjus maisto, sugrįžau prie mašinos ir išvažiavau narvo.
Galvoje sukosi daugybė minčių....o...bet....tačiau.....
Bet viena buvo visiškai aišku– reikia bandyti pagauti....
Arba dabar–arba niekada....
Pasiėmus narvą sugrįžome ten kartu su Gabija.
Laimei –kalytė nebuvo pabėgusi. Ji gera mama–savo vaikučių vienų nepaliktų.
Ankstesniais kartais, pajutusi pavojų, išvesdavo ir paslėpdavo vaikus, bet šį kartą viskas klostėsi mūsų naudai.
Už būdos greit užstatėme atsineštą narvą, ir tada prasidėjo antras etapas.
Ji net nesiruošė į jį lįsti, o gindama savo vaikus, pamiršo, kad ir mes pažįstamos esame🙈.
Urzgė, puolė, gąsdino mus visaip.
5 valandos- tiek užtrukome, kol pavyko jai esant būdoje, užmesti ant kaklo pavadį ir įstumti į narvą.
Lauke lijo, todėl buvome kiaurai šlapios, bet laimingos iki dangaus......
Jau nebuvo aišku kas rieda skruostais: laimės ašaros, ar lietaus lašai....
Nei jai, nei jos vaikučiams daugiau nereikės vargo vargti.
Likusiems statysime gaudyklę, pabandyti reikia, o gal ir pavyks.
O kol pagausime, ir toliau vešime maistą ir maitinsime.
Mamulis vedė dvi vadas per metus. Vargo ir ji, ir jos mažyliai.
Vieną/ kitą vaikutį pavykdavo pagauti, o kiti pražūdavo, dingdavo.
Gal laukiniai žvėrys, gal ligos....
Bet šiandien švenčiame🥳
Tai paskutiniai jos mažyliai, daugiau jai to vargo vargti nebereikės.
Praėjusį rudenį buvo labai išplikęs jos kailiukas, tada pavyko jai sumaitinti Nexgard tabletytę, dabar kailiukas ataugęs, bet ir ant jo matosi, kiek vargo teko jai patirti.
Tikriausiai pilna erkių, bet nelabai vakar pavyko apžiūrėti.
Iš akių matosi, kad ji labai pavargusi....
Jai jau nemažai metų.....
Kaip ji tapo laukiniu šunimi, kas jos gyvenime nutiko?
To nesužinosime.
Kol neatveždavau jiems maisto, tol jį jiems tekdavo susimedžioti.
Buvo didesnis jų burys, o mamulis visada buvo gaujos galva.
Taip ir gyveno.
Kasdien kovodami kad išgyventi.
Dabar dėl jos padarysime viską, kad ji vėl taptų žmogaus draugu.
Šunimi, kuris negalvotų kaip išgyventi, o gyvenimu mėgautųsi.
Ji ypatingas mano šuo💜
Ji tapo man Simboliu, Tikėjimu, Viltimi....
Nenuleisti rankų, kad ir kaip beviltiškai viskas atrodo.
Jie to verti....💜🙏
Jos mažuliukams vos pora dienų.
Jų laukia gražus ir ilgas gyvenimas....💜💜🙏🙏
O mes būsime dėkingi, jei palaikydami mus, mūsų darbus– padėsite juos išlaikyti.
Ačiū 💜
https://plungespriglaustukai.lt/paramos/
