26/09/2018
Kuršių klinikoje rugsėjo 28 nuo 11 iki 14 val. gyvūnai skiepyjami nuo pasiutligės NEMOKAMAI. Skiepų kiekis ribotas.
Pasiutligė – tai liga, kuria gali užsikrėsti tiek jūsų mylimas augintinis, tiek jo šeimininkas, laiku nepastebėjęs ligos simptomų. Atpažinti šią ligą pradinėse jos stadijose yra gana sunku. Deja, kai dėl požymių diagnozė tampa aiški, gydymui, jau yra per vėlu – įmanoma tik apsaugoti nuo užsikrėtimo save. Viskas, ką galima padaryti jau atsiradus ligos požymiams, tai gyvūno izoliacija, stebėjimas, ir humaniškoji eutanazija požymiams sustiprėjus. Pirmieji simptomai paprastai registruojami per 2-4 savaites, tačiau šis terminas gali skirtis priklausomai nuo įkandimo vietos.
Pasiutligė turi kelias formas, ir simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kokia gyvūnui išsivystė forma. Tačiau pabaiga visada vienoda – traukuliai, kurie baigiasi pilnu paralyžiumi, koma, ir galiausiai – mirtimi.
Didžiausia problema, susijusi su pasiutligės plėtra ir diagnostika, yra tai, kad požymiai gali būti neakivaizdūs. Pirmieji pasiutligės požymiai gali pasireikšti, kaip gyvūno noras itin ntensyviai laižyti šeimininko veidą ar rankas. Tai vietos, kuriose potencialiai yra daugiau atvirų žaizdų ar kraujavimo šaltinių. Tokiu būdu gyvūnas, susirgęs liga, stengiasi platinti virusą.
Efektyviausia kovos su pasiutlige priemonė yra skiepas. Vakcinacija turėtų būti atliekama kasmet. Pastebėtina, kad kuo artimesnis yra skiepo „atnaujinimo“ terminas, tuo imuninė gyvūno sistema mažiau gali atsispirti virusui. Laiku atliktos vakcinacijos efektyvumas kovojant su pasiutlige yra apie 98 proc.
Tarp kitų profilaktikos priemonių galima paminėti kontaktų su laukiniais gyvūnais mažinimą. Derėtų stengtis mažiau vedžioti šunis miškuose, kates išleisti į atvirą erdvę aplink nuosavus
namus. Ypač derėtų saugotis lapių ir meškėnų – šie gyvūnai, susirgę pasiutlige, apleidžia savo komforto zonas ir puola viską, ką mato.
