18/05/2026
Sveiki, manau daugeliui įdomu, kodėl šiame FB puslapyje „Veislynas Lakaja“ vis rečiau matote mūsų nuotraukas ar veiklas. Atsakymas labai paprastas – mes pasenome...
Nedaug kas mėgsta kalbėti apie senatvę, tačiau sensta ne tik žmonės. Sensta ir mūsų šunys. Deja, daug greičiau, nei norėtųsi ar tikimės.
Šis laikotarpis mums tapo nuolatinio džiaugsmo, meilės, buvimo kartu ir ilgesio laiku. Laiku, kuriame kartais gaunu padėkos laiškų už mūsų augintinių jums suteiktą džiaugsmą, meilę ir nuostabų laiką kartu. Deja, dažniausiai tai reiškia, kad tiek jūs, tiek mes kažką prarandame. Liūdna, bet geri dalykai šioje žemėje dažniausiai baigiasi...
Viena, kas niekur nedingsta – tai bendrystė, prisiminimai ir džiaugsmo akimirkos, kurių dalimi esate ir jūs, ir mes.
Mes vis dar žiūrime senas nuotraukas, kai mūsų kalytės buvo jaunos, prisimename jų mažylius ir vadas. Stebime, kaip žmonės – kai kurie jau tapę mūsų draugais – gyvena ir džiaugiasi kartu su mūsų augintiniais. Džiaugiamės kartu su jais, o kartais ir liūdime...
Liūdime ir dėl savo šunų, nes kiekviena liga ar išėjimas tampa tarsi atsisveikinimu su dalimi mūsų pačių jaunystės. Mūsų gyvūnai yra ne tik augintiniai – jie mūsų gyvenimo, džiaugsmo ir pomėgių liudininkai.
Greitį, inerciją ir nuolatinį bėgimą mūsų gyvenime pakeitė ramybė, apmąstymai ir mėgavimasis mums skirtu laiku. Kur eisime toliau? Atvirai pasakius – nežinau. Kol kas apie tai negalvoju. Šis laikas skirtas man, mano augintiniams ir mano augalams.
Kartais jaučiuosi kaip tas trečias brolis pasakoje, stovintis kryžkelėje ir stebintis tris rodykles: į kairę eisi – galvą pamesi, tiesiai eisi – be arklio liksi, į dešinę eisi – pats pražūsi... Kiekvienas kelias subtilus, rizikingas ir naujas.
Tačiau kol kas mes tiesiog gyvename. Lėčiau. Ramiau. Brangindami kiekvieną dieną, kiekvieną žvilgsnį ir kiekvieną buvimą kartu. Ačiū Jums kad su mumis buvote, esate ir būsite. Prižadu rašyti Jums dažniau...
