Alytaus gyvūnų augintinių kapinės

26/07/2025

❤️❤️❤️

Penkiolika metų Daisy buvo daugiau nei tik šuo.

Ji buvo pirmasis širdies plakimas ryte ir paskutinis vakare.
Ji buvo šalia Emilijai per pirmąjį meilės skausmą, tėvo laidotuves ir tą naktį, kai ši alpo, bandydama laikyti gyvenimą už rankos.

Kai liko vien tik tylos, Daisy buvo šalia.
Kai niekas nesuprato, Daisy tiesiog prisiglaudė prie jos ir klausėsi.

Ji nebuvo tik gyvūnas — ji buvo namai.

Bet tada atsirado sleifavimas.
Svorio netekimas.
Akys, kurios vis dar spindėjo meile… bet mirksėjo šiek tiek lėčiau.

Veterinaras pasakė, kad geriausia, ką galima padaryti, tai paleisti ją.

Tylią rytą Emilija patiesto minkšto apklotėlio ant žolės, apsupta vietos, kurią Daisy labiausiai mėgo — sodas, kuriame ji medžiodavo drugelius ir mėgindavo saulėje ristis.

Ji švelniai padėjo kelias laukines gėles po Daisy letenėle.
Prispaudė ją prie savęs.

Ir šnibždėjo:

“Tu mane išgelbėjai. Kiekvieną kartą. Kiekvieną dieną. Man jau viskas gerai…
Tau nebereikia būti stipriai.”

Daisy išleido paskutinį atodūsį — minkštą orą iškvepiantį lyg lopšinės pabaigą.
Ir tuomet… ramybė.

Emilija ilgai liko ant žolės.
Ne todėl, kad ji nežinojo, jog Daisy išėjo…
Bet todėl, kad ji nebuvo pasiruošusi atsikelti pasaulyje be Daisy.

Ji neteko savo šuns.
Bet tai jautėsi, tarsi neteko sielos antrosios pusės.
Ir nė vienas laiko tarpas niekada nebus pakankamas.❤️

25/07/2025

21/04/2025

Mano brangus žmogau.

Matau, kad verki, nes atėjo mano išvykimo laikas. Prašau, neverk. Noriu tau kai ką pasakyti.

Liūdi, nes manęs nebėra. Bet aš džiaugiuosi, kad sutikau tave. Kiek šunų, kačių ar paukščių kasdien išeina iš šio pasaulio niekada nesutikę tokio ypatingo žmogaus kaip tu?

Suprantu, kad mano išėjimas skaudus, bet man jau metas. Ir turiu tavęs prašymą: niekada nekaltink savęs. Girdėjau tave sakant, kad galėjai padaryti daugiau. Bet, prašau, nesakyk to. Tu padarei daugiau, nei aš galėjau tikėtis. Be tavęs aš niekada nebūčiau patyrusi viso to grožio, kurį dabar išsinešu su savimi.

Tu turi žinoti – mes, gyvūnai, gyvename šia akimirka. Džiaugiamės mažomis smulkmenomis ir greitai pamirštame blogus dalykus. Mūsų gyvenimas prasideda tada, kai patiriame meilę. Ir aš ją patyriau – tavo meilę, mano angele be sparnų ir dviem kojomis.

Net jei sutikai mane sužeistą ir mūsų laikas kartu buvo trumpas – tu buvai su manimi svarbiausiu momentu. Niekas nenori išeiti vienas. Buvai šalia, kai man to labiausiai reikėjo, ir tai man reiškė viską.

Todėl, prašau, daugiau neverk. Aš esu laiminga. Prisimenu vardą, kurį man davei, tavo namų šilumą, kuri tapo ir mano. Atpažįstu tavo balsą, net jei ne visada supratau žodžius. Bet tavo prisilietimus supratau puikiai – kiekvieną jų saugau širdyje.

Viskas, ką dėl manęs padarei, buvo neįkainojama. Nesuprantu tavo kalbos, bet mano akys tikrai pasakė tau „ačiū“.

Ir dar vienas prašymas – du, iš tiesų:
Nusiprausk veidą ir pradėk šypsotis.
Prisimink, kiek gero išgyvenome kartu. Prisimink mano šėliones, juokingas akimirkas, tas minutes, kai buvome laimingi. Gyvenk kaip aš – visa širdimi.

Ir, prašau, nesakyk, kad daugiau niekada nepriimsi gyvūno, nes buvo per sunku išsiskirti. Jei ne tu, nebūčiau patyrusi viso to gėrio. Neatimk to iš kito – tokių kaip aš laukia tokių kaip tu. Padovanok kitam tai, ką davei man. Jie tavęs taip pat labai reikės.

Nesulaikyk meilės iš baimės patirti skausmą. Leisk sau vėl mylėti. Tu esi mūsų – gyvūnų – angelas. Be žmonių kaip tu, mūsų pasaulis būtų daug tamsesnis.

Tęsk savo kilnią misiją. O aš – dabar tavo angelas. Būsiu šalia. Padėsiu tau padėti kitiems. Papasakosiu kitiems čia, kur esu dabar, kokį žmogų turėjau. Parodysiu tave ir išdidžiai sakysiu: „Tai mano šeima.“

Kai pažvelgsi į dangų ir pamatysi mirksinčią žvaigždę – žinok, tai aš. Mirkteliu tau, kad praneščiau: atvykau saugiai. Ir dar kartą – ačiū už meilę, kurią man padovanojai.

Atsisveikinu, bet nesakau „sudie“. Sakau – iki pasimatymo.
Yra ypatingas dangus tokiems kaip tu. Dangus, kur susitiksime vėl. 🤍

18/01/2025

Ar ką nors žinote apie šią nuotrauką? 🙏

31/10/2024

Daugeliui mūsų augintiniai yra labai mylėti ar mylimi šeimos nariai...🐕🐈‍⬛🐩🐇

Žvakelės bei gėlės – ir Gyvūnų kapinėse, kurios įsikūrusios netoli Užupių kapinių. Žmonės prisimena ir savo keturkojus draugus...

Ar žinojote, kad tokios kapinės yra?

Straipsnio nuoroda – komentare.

08/08/2024

Jautru ir teisinga! ❤️
„Jei aš numirsiu anksčiau nei mano šuo, tegul jis mato mano kūną.
Jis supranta mirtį, jei jaučia mano mirtį, gali verkti dėl manęs.
Jei jis manęs daugiau nepamatys, jis manys, kad aš jį apleidau ir toliau lauks mano sugrįžimo.
Jei mirsiu anksčiau nei mano bendražygis, tegul jis su manimi atsisveikina."

❤️ „Šunys – tai begalinė draugystė, ištikimas draugas, gyvenimo dalis ir priežastis egzistuoti!“🐾❤️

Iš interneto platybių.

01/08/2024

Sprendimas įkurti oficialias Alytaus miesto gyvūnų augintinių kapines pasiteisino.
Alytiškiai nori pagarbiai atsisveikinti su savo šeimos nariais. Ir visai nesvarbu kaip atrodo augintinio antkapis - visi jie be išimties buvo ir yra labai mylimi. ❤️

29/12/2023

Šuo ką tik mirusio šeimininko kape iškasė duobę, kad galėtų būti arti žmogaus, kurį labiausiai myli.🙁
❤️Niekas pasaulyje negali susilyginti su šuns meile ir ištikimybe jo šeimininkui.

12/12/2023

❤️🐕

Dilės amžius, kaip šuns, buvo jau garbingas. Ignas ją pasiėmė po to, kai mirė jo tėvai. Permainų metu kalė buvo jau suaugusi ir paklusni, todėl net pakeitusi namą į butą mieste jautėsi jaukiai ir gerai elgėsi, nesukeldama naujajam šeimininkui jokių problemų. Su amžiumi Dilė vis ...

09/12/2023

Būkite su jais iki pabaigos! 🙏

Vieno veterinaro paklausė, kas yra sunkiausia jo darbo dalis. Specialistas nesusimąstęs atsakė, kad jam sunkiausia matyti, kaip seni ar ligoti gyvūnai prieš užmigdymą akimis ieško savo šeimininkų. Esmė tame, kad 90% savininkų nenori būti kambaryje. Žmonės išeina, kad nematytų, kaip...