15/04/2025
Kai pasidalinau, kad bėgioju su Meira, gavau klausimą – ar nieko blogo, jeigu šuo bėga asfaltu, kalbant apie sąnarių sveikatą. Atsakyti galėjau tik remdamasi savo nuomone, nes nebuvau mačiusi nei vieno mokslinio straipsnio, kuris lygintų šuns bėgimą asfaltu ir, tarkim, miško keliu. Visgi, radusi kelias laisvas valandas, nusprendžiau pasigilinti – galbūt toks tyrimas egzistuoja.
Po gero pusdienio skaitymų teko pripažinti – konkretaus tyrimo apie skirtingų paviršių įtaką šuns bėgimui neradau. Tačiau atradau keletą įdomių tyrimų, kuriais verta pasidalyti. Išvadas, kaip elgtis, teks pasidaryti patiems.
1. Tyrimas su avimis 🐑
Vienas dažnai cituojamas darbas, teigiant apie kietos dangos žalą šunims buvo atliktas su aštuoniomis suaugusiomis avimis (Radin ir kt., 1982). Keturioms jų teko kasdien 4 val. vaikščioti betoniniu taku, o kontrolinė grupė vaikščiojo tokiu pačiu taku, tik su minkštu medžio drožlių pagrindu. Po 9 mėnesių betoniniu paviršiumi vaikščiojusios avys šlubavo, o rentgeno tyrimai ir skrodimas parodė nežymią kelio raiščių kalcifikaciją, bet jokių ryškių pokyčių kituose sąnariuose. Po 2,5 metų kai kurioms nustatyta nežymi kelio sąnario kremzlės fibriliacija, kuri, kaip nurodo kiti autoriai, gali būti grįžtamas procesas (Piperno ir kt., 1998) ir nebūtinai veda į osteoartrozę.
Svarbu pažymėti, kad:
• Avys yra porakanopiai gyvūnai, jų judėjimo dinamika skiriasi nuo šunų.
• Tyrime avys buvo veikiamos ne tik priverstinai vaikščiojimo betoniniu paviršiumi, bet ir buvo laikomos ant kieto pagrindo visą parą.
• Tai sunku palyginti su 30 minučių per dieną šunų bėgimu asfaltu, kai jie didžiąją laiko dalį praleidžia ant minkštų paviršių namuose (sofos, guoliai, kilimai), lauke vaikšto žole, žeme ir asfaltu, bet nėra nuolat laikomi tik ant jo.
2. Tyrimas su bigliais 🐶
Kur kas artimesnis šunų realybei – tyrimas su jaunais bigliais (Kiviranta ir kt., 1988). 15 sav. Amžiaus (nepilnai 4mėn.) kalytės 10 savaičių, penkis kartus per savaitę, valandą bėgo 4 km/h greičiu į 15° įkalnę. Tyrimas parodė:
• Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis padidino sąnarių kremzlės storį ir proteoglikanų kiekį.
• GAG (glikozaminoglikanų) kiekis taip pat padidėjo – tai pagerino biomechanines kremzlės savybes.
• Ilgalaikis ir per intensyvus krūvis (pvz., 8 mėn. kasdien bėgimas) gali lemti kremzlės pažeidimus.
• Fizinio krūvio poveikis priklauso nuo šuns amžiaus, sąnarių būklės ir krūvio intensyvumo.
• Šuniukai buvo labai jauno amžiaus, su neužsidariusiomis kaulų augimo zonomis ir gavo (mano nuomone) neadekvačiai didelį fizinį krūvį.
3. Žmonių tyrimai apie paviršius 🏃♀️
Nors šunims trūksta atliktų tiesioginių tyrimų, yra analizių apie žmonių bėgimą skirtingais paviršiais. Vienas jų (Yaserifar, 2023) analizavo raumenų aktyvumą bėgant ant žolės, betono ir takelio. Nustatyta, kad:
• Visi paviršiai pasižymi bendra raumenų koordinacijos struktūra.
• Žolė sukelia daugiau raumenų aktyvavimo pokyčių.
• Bėgimo takelis leidžia trumpesnius, efektyvesnius raumenų susitraukimus.
• Betonas ir takelis biomechaniškai panašesni nei žolė.
Feehery (1986) darbas papildė tyrimą – net jei vertikalios jėgos tarp paviršių skiriasi nežymiai, pagrindinis skirtumas slypi smūgio bangų plitime. Ant kietų paviršių, kaip asfaltas, smūgio banga greičiau ir stipriau perduodama per kūną. Bėgant didesniu greičiu, sumažėja gebėjimas ją amortizuoti, o tai gali turėti įtakos sąnarių sveikatai.
4. Paviršius ir šuns biomechanika ⛳️
Feehery taip pat teigia, kad paviršius šuns atveju atlieka tokią pat svarbią funkciją kaip žmogui batas – jis ne tik amortizuoja, bet ir suteikia sukibimą (Feehery, 1986). Paviršius turi veikti taip, kad sugertų smūgio jėgas ir turi užtikrinti sukibimą kontroliuotam ir tikslingam žingsniui, bei efektyviam energijos paskirstymui.
👩🏫Išvados
• Nėra tiesioginio atsakymo, ar asfaltas yra „blogas“.
• Vidutinio intensyvumo bėgimas jauniems, sveikiems šunims gali būti naudingas.
• Per ilgas, intensyvus ar monotoniškas krūvis ant kieto pagrindo – galimas rizikos veiksnys.
• Svarbu individualizuoti fizinį krūvį ir atsižvelgti į paviršių, šuns būklę ir judėjimo trukmę.
⚡️Diskusija⚡️
Perskaičius didžiulį kiekį atliktų tyrimų apie šunų bėgimą ir jo poveikį, labai mažai iš jų atsižvelgia į bėgimo paviršių. Dalis užsimena, kad esant dideliam bėgimo intensyvumui ar labai ilgai distancijai, reikėtų rinktis minkštą paviršių, kaip žolė. Rekomendacija neparemta jokiu įrodymu. Dar dalis tyrimų yra perkelti iš kitų rūšių gyvūnų, kaip kad minėti tyrimai su avimis ar žmonėmis. Labai sudėtinga pasakyti, kiek iš tiesų tų tyrimų rezultatų galima „perkelti“ šunims, nes skiriasi tiek anatomija, tiek svorio paskirstymas, tiek judėjimo mechanika. Dar yra čia neminėti tyrimai su greihaundais, bet jie tiriami bėgantys varžybiniais greičiais, tai yra maksimaliu greičiu, trumpą laiką. Kiek tai galima lyginti su žmogaus greičiu bėgančiu šunimi ilgesnę distanciją, vėl yra labai diskutuotina.
Dar keli niuansai susimąstymui. Bėgimas asfaltu ir bėgimas žvyrkeliu. Asfaltas yra kieta danga, kuri sukelia didesnį smūgį sąnariams, bet yra vientisa, stabili danga su geru sukibimu. Kita vertus žvyras priešingai – nestabili danga, prastas sukibimas, nevientisas paviršius, galimi aštrūs akmenys ir daug galimybių netiksliai pastatyti koją. Įsivaizduokit, kiek traumų gali būti bėgant tokiu pagrindu be gero apšilimo.
Tobula, jeigu yra galimybė su šunimi bėgioti minkštais miško keliukais, o jeigu jos nėra? Priešingai nei dangos, pačio bėgimo atžvilgiu yra nemažai tyrimų, kurie teigia, kad vidutinės apkrovos gali būti labai naudingos tiek bendrai šuns organizmui, tiek sąnariams. Neadekvatus krūvis ir kraštutinės priemonės, kaip ir visur gyvenime sukelia neigiamas pasekmes, tas nieko nestebina.
Didžioji dalis tyrimų visgi sako, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai gali adaptuotis prie aplinkybių (paviršių ir krūvio), taip pat, straipsnis apie biglius rašė, kad pokyčiai sąnariuose atsiradę dėl bėgimo krūvio buvo grįžtami, nes sustiprinta GAG sintezė grįžo į kontrolinį lygį praėjus 18 valandų po ciklinio streso (bėgimo) nutraukimo.
Dar vienas momentas, ar tikrai šuniui bėgimas šalia žmogaus 6-10km/h greičiu yra bėgimas. Didžioji dalis šunų paleisti miške bėga gerokai didesniu greičiu ir nubėgtas atstumas irgi būna didesnis.
Taigi, didžiausiu klausimu lieka, kas daro daugiau žalos šuniui, bėgimas kieta danga, ar nebėgimas išvis, žinant visą jo naudą/žalą?
Ir galiausiai, būkit protingi, supraskit, kad čia kalbam apie pilnai subrendusius sveikus, nenutukusius šunis, kurie bėga greta žmogaus laisvu pavadžiu, o ne tempia. Nepamirškit, kad kaip ir prie bet kokio krūvio, taip ir prie bėgimo šuo turi priprasti ir adaptuotis po truputį, nepamirškit apšilimo prieš ir tempimo pratimų po bėgimo. Na ir elementarių dalykų, kad šuo turėtų būti su tinkamomis patogiomis petnešomis, nevalgęs, nagai turi būti nukirpti ir kad kaip ne kiekvienas žmogus mėgaujasi bėgimu, taip ir ne kiekvienam šuniui ši veikla turi patikti.
Šaltiniai:
1. Radin EL, Orr RB, Kelman JL, Paul IL, Rose RM. Effect of prolonged walking on concrete on the knees of sheep. J Biomech. 1982;15(7):487-492. doi:10.1016/0021-9290(82)90002-1.
2. Piperno M, Reboul P, Hellio Le Graverand MP, et al. Osteoarthritic cartilage fibrillation is associated with a decrease in chondrocyte adhesion to fibronectin. Osteoarthritis Cartilage. 1998;6(6):393-399. doi:10.1053/joca.1998.0138.
3. Kiviranta I, Tammi M, Jurvelin J, Säämänen AM, Helminen HJ. Moderate running exercise augments glycosaminoglycans and thickness of articular cartilage in the knee joint of young beagle dogs. J Orthop Res. 1988;6(2):188-195. doi:10.1002/jor.1100060205.
4. Yaserifar M, Oliveira AS, Nigg BM. Inter-muscular coordination during running on grass, concrete and treadmill. J Biomech. 2023;158:111785. doi:10.1016/j.jbiomech.2023.111785.
5. Feehery RV Jr. The biomechanics of running on different surfaces. Clin Podiatr Med Surg. 1986;3(4):649-659.
