Vetvila.lt

Vetvila.lt Veterinarijos klinika ir vaistinė Pick up in store

Ar šuns charakteris iš tiesų priklauso nuo veislės? Ar „draugiškas labradoras“ ir aršus terjeras“ yra stereotipai? Nauja...
15/07/2025

Ar šuns charakteris iš tiesų priklauso nuo veislės? Ar „draugiškas labradoras“ ir aršus terjeras“ yra stereotipai? Naujas daugiau kaip 7400 šunų (ir kelias veisles) apėmęs plataus masto tyrimas atskleidė, kad realybė kur kas sudėtingesnė. Naudodami švedų kinologų klubo BPH testą (elgesio ir asmenybės aprašą), danų, švedų ir norvegų mokslininkai atliko didžiausią tokio tipo tyrimą Europoje vertindami šunų elgseną ir jos paveldimumą. Aiškinantis kiek charakterio bruožai paveldimi, o kiek nulemti aplinkos, tirti 8 veislių atstovai.
Tyrėjai išskyrė penkis pagrindinius elgsenos faktorius - žaismingumą, bėgimo/atsitraukimo elgseną (reakcija į baimę), socialumą, baimę ir agresiją/nuolankumą. Paaiškėjo, kad stipriausiai paveldima baiminga bėgimo reakcija. Tai reiškia, kad kai kurie šunys išsigandę genetiškai linkę reaguoti bėgimu ar atsitraukimu. Priešingai, tokie bruožai kaip nuolankumas ar agresija dažniausiai silpnai paveldimi ir labiau priklauso nuo aplinkos bei auklėjimo.
Nors kai kurios veislės rodė išsiskiriančius bruožus – pvz., retriveriai pasižymėjo žaismingumu, o terjerai – socialumu, tačiau elgesio skirtumai tarp tos pačios veislės atstovų buvo didesni nei tarp veislių. Nors tam tikri bruožai veislėje gali būti dažnesni, atskiro šuns elgesys yra individualus ir stipriai priklauso nuo auklėjimo, socializacijos bei patirties.
Šis tyrimas atveria duris tikslingesniam šunų veisimui, kai selekcija vykdoma ne tik pagal išvaizdą, bet ir elgesį. Jei žinome, kad tam tikros elgsenos kaip baimė ar žaismingumas yra paveldimos, atrankos būdu galime sąmoningai jas stiprinti ar silpninti. Kartu tai ir aiški žinutė būsimiems šeimininkams, kad jie nesikliautų vien veislės faktu.

Anne Dorthe Nygaard Sødal Tygesen, Björn Forkman, Peer Berg, Behavioral genetic analysis on dogs, Journal of Veterinary Behavior, Volume 78, 2025, Pages 78-89, ISSN 1558-7878, https://doi.org/10.1016/j.jveb.2025.01.011

Naminių kačių atsiradimas naujose ekosistemose – viena labiausiai paplitusių biologinių invazijų. Nors jų neigiamas pove...
13/07/2025

Naminių kačių atsiradimas naujose ekosistemose – viena labiausiai paplitusių biologinių invazijų. Nors jų neigiamas poveikis salų ekosistemoms plačiai ištyrinėtas, žinios apie poveikį kontinentams tebėra fragmentiškos. Taigi siekiant suprasti kaip biogeografinis ir koevoliucinis kontekstas lemia kačių poveikį vietinei faunai, pirmą kartą plačiu mastu analizuota jų grobio sudėtis ir ypatybės trijuose žemynuose – Australijoje, Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
Europoje ir Šiaurės Amerikoje katės dažniausiai medžioja paukščius, ypač mažus, plačiai paplitusius ir gausiai perinčius. Australijoje pagrindinis grobis žinduoliai, kurių kūno masė neturi reikšmingos įtakos.
Australijos fauna ilgą laiką evoliucionavo be kačių ar panašių plėšrūnų. Didžioji dalis endeminių žinduolių ten neprisitaikę prie plėšrūnų. Priešingai nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje, kur vietinės rūšys su laukinėmis katėmis evoliucionavo drauge, Australijos gyvūnai iš esmės nepasiruošę tokio tipo pavojams. Katės tapo unikalia, ekologiškai nauja grėsme, kuriai trūksta analogų vietinėje istorijoje. Jos greičiausiai medžioja ir didesnių rūšių jauniklius, tad verta nagrinėti ne tik rūšį, bet ir individų amžių bei dydį.
Grobiu tampantys Europos ar Šiaurės Amerikos paukščiai paprastai nėra nykstantys, kas menkina ekologinį kačių poveikį šiai grupei. Tačiau Australijoje dauguma jų medžiojamų žinduolių priklauso nykstančioms rūšims. Šis regioninis skirtumas atspindi ne tik grobio pasiūlą, bet ir biogeografinio konteksto nulemtą ekosisteminį jautrumą.

Philippe-Lesaffre M, Bradshaw CJA, Castañeda I, Llewelyn J, Dickman CR, Lepczyk CA, et al. Differential predation patterns of free-ranging cats among continents. Ecography. 2025 Apr;48(4):e07169. doi:10.1111/ecog.07169.

Dresuojant tarnybinius šunis kvapų aptikimui itin svarbi tampa tiksli asociacija tarp kvapo ir atlygio bei laiku suformu...
11/07/2025

Dresuojant tarnybinius šunis kvapų aptikimui itin svarbi tampa tiksli asociacija tarp kvapo ir atlygio bei laiku suformuota parodymo reakcija. Įprasti metodai paprastai grindžiami fiziniu kvapo ir skatinimo sujungimu arba kvapo šaltinyje pateikiamais atlygiais. Tačiau toks apdovanojimas gali sukelti signalų užterštumą, pavojų (pvz., sprogmenų aptikimo atveju) ar netinkamų elgesių pastiprinimą dėl vėluojančio atlygio. Markerinė dresūra (pvz., klikerio naudojimas) leidžia sekundės tikslumu pažymėti teisingą elgesį ir veikia kaip antrinis (sąlygotas) pastiprinimas.
Tirti 28 kvapų aptikimo nemokyti šunys (po 14 kiekvienoje grupėje). Visi šunys treniruoti identiškomis sąlygomis – skirtumas tik tas, kad vienai grupei kaip markeris naudotas klikeris, o kita gavo tik paskatinimą (žaislą).

Procedūros etapai:
Mokymas aptikti konkretų kvapą tarp kitų (diskriminacija).
Treniruotė atlikti nurodantį elgesį (sėdėjimas šalia kvapo šaltinio).
Testas naujoje aplinkoje – laisvas paieškos scenarijus.
Atsparumo išnykimui vertinimas – kvapas pateikiamas, tačiau atlygiai laikinai nesuteikiami.

Vertinta kiek treniruočių reikėjo užduočiai išmokti, tikslumas ir elgesio forma (atstumas nuo kvapo, orientacija), perkėlimo į naują kontekstą efektyvumas, elgesio išlaikymas be atlygio.
Markeriu treniruoti šunys reikšmingai greičiau baigė treniruočių etapą. Tai ypač išryškėjo paskutiniame, sudėtingiausiame žingsnyje, kai reikėjo tikslios sėdėjimo pozicijos, ilgesnės trukmės ir didesnio atstumo nuo trenerio. Markeriu treniruoti šunys dažniau žiūrėjo tiesiai į kvapo dėžutę, sėdėjo arčiau kvapo šaltinio, tačiau tiek atsako trukmė, tiek greitis reikšmingai nesiskyrė.
Laisvoje, naujoje aplinkoje abi grupės užduotį atliko gerai. Tačiau markeriu treniruoti šunys tiksliau orientavosi į kvapo šaltinį. Kai atlygis nebuvo suteikiamas, markeriu treniruoti šunys išlaikė beveik visą reakcijų jautrumą, o kitos grupės atstovai sparčiai mažino atsakų skaičių. Kitaip sakant, klikeriu treniruoti šunys ilgiau išlaikė teisingą elgesio formą ir tikslą.
Tyrimas aiškiai parodė, kad klikerio naudojimas sutrumpina mokymosi laiką, ypač kai reikia sudėtingo, preciziško elgesio, suteikia didesnį elgesio tikslumą, orientaciją ir poziciją kvapo atžvilgiu, didina elgesio išlaikymą net be atlygio, padeda sumažinti žmogaus įtaką mažinant signalų užterštumą ir priklausomybę nuo trenerio kūno kalbos. Įdomu tai, kad didesnio atlygio motyvacija (pvz., labai geidžiamas žaislas) kartais lėtino kai kurios atlikimus, galimai dėl per didelio susijaudinimo.

Lazarowski L, Rogers B, Collins-Pisano C, Krichbaum S, Handley M, Smith JG and Waggoner P (2025) Effectiveness of marker training for detection dogs. Front. Vet. Sci. 12:1538452. doi: 10.3389/fvets.2025.1538452

80 % visų kačių drebulių atvejų susiję su viena iš šių neurologinių ligų:Degeneracinė encefalopatija (18%). Paveikiamos ...
09/07/2025

80 % visų kačių drebulių atvejų susiję su viena iš šių neurologinių ligų:

Degeneracinė encefalopatija (18%). Paveikiamos jaunos arba vidutinio amžiaus katės, simptomai progresuoja palaipsniui. Intencinis galvos tremoras – pagrindinis požymis, dažnai lydimas cerebrinės ataksijos. Sisteminiai simptomai – nežymūs arba jų nėra.

Kačių infekcinis peritonitas (FIP, 16%). Tipiškai paveikiamos jaunos, nesterilizuotos, grynaveislės katės. Neurologiniai simptomai progresuoja lėtai. Drebuliai dažniausiai intenciniai, susiję su smegenėlių-vestibuliniu sindromu. Kartu pasireiškia ataksija, letargija, karščiavimas, svorio kritimas. Drebulys atsiranda vėlesniuose etapuose.

Įgimtas portosisteminis šuntas (HE-CPSS, 16%). Katės dažnai būna mažo kūno svorio, su išreikšta hipersaliacija, augimo sutrikimu, mikrocefalija. Drebuliai – mišrūs (intenciniai ir neintenciniai), fokaliniai arba generalizuoti. Būdinga hiperamonemija, padidėję tulžies rūgščių kiekiai.

Apsinuodijimai (15 %). Permetrinas – dažniausia medžiaga. Pasireiškia ūmiu generalizuotu drebuliu be sąmonės pakitimų, kartu su midriaze ir hiperstezija. Drebulys – pagrindinis simptomas.

Polineuropatijos (8 %). Lėtinis progresas su tetrapareze, sumažėjusiais refleksais, be ataksijos. Drebulys dažniausiai generalizuotas arba galūnių. Elektrofiziologiniai tyrimai rodo demielinizaciją.

Centrinės nervų sistemos limfoma. Dažnesnė vyresnio amžiaus katėms (vid. 14 m.). Drebulys dažniausiai intencinis.

Tiamino trūkumo encefalopatija. Būdingas intencinis galvos tremoras, cerebrinė lokalizacija.

Intencinis galvos drebulys būdingas ligoms, pažeidžiančioms smegenėles (smegenėlių žievės degeneracija, lizosomų kaupimo ligos, FIP su cerebriniu pažeidimu, tiamino trūkumo encefalopatija). Šios ligos dažniausiai pasireiškia progresuojančiu cerebriniu sindromu, ataksija, neturint sisteminių požymių.
Generalizuotas tremoras susijęs su apsinuodijimais (ypač permetrinu), metabolinėmis ligomis (hipoglikemija, elektrolitų disbalansas, kepenų encefalopatija). Šie atvejai dažnai pasireiškia ūmiai, be progresavimo, su išreikštu drebuliu kaip pagrindiniu simptomu.
Neuropatinis tremoras atsiranda sergant lėtinėmis polineuropatijomis. Pasižymi lėtu progresu, dažnai be ataksijos ar sąmonės pakitimų, bet su sumažėjusiais spinaliniais refleksais, tetrapareze ir galūnių tremoru.
Epizodinis galvos tremoras stebėtas retai (vos 3 atvejai iš kurių 2 – idiopatiniai, 1 – struktūrinis su hipofizės mase). Panašūs reiškiniai žinomi ir šunims. Katėms tai vis dar neištirta sritis.

T. Liatis, S.F.M. Bhatti, S. De Decker, Tremors in cats: 105 cases (2004–2023), The Veterinary Journal, Volume 309, 2025,106292,ISSN 1090-0233

Tinkama burnos higiena svarbi katės gyvenimo kokybei ir sveikatai. Kadangi šie gyvūnai instinktyviai linkę maskuoti prob...
09/07/2025

Tinkama burnos higiena svarbi katės gyvenimo kokybei ir sveikatai. Kadangi šie gyvūnai instinktyviai linkę maskuoti problemas, prasta dantų būklė gali nulemti lėtinį skausmą ar infekcijas.

Nuorodą į straipsnį rasite komentare 😊

Šunų jautrumas stipriems garsams kaip fejerverkai ar perkūnija - gerai dokumentuotas reiškinys. Tačiau mažai tirta kaip ...
07/07/2025

Šunų jautrumas stipriems garsams kaip fejerverkai ar perkūnija - gerai dokumentuotas reiškinys. Tačiau mažai tirta kaip jie reaguoja į kasdienius, mažiau ekstremalius garsus. Tad bandyta įvertinti, kokio tipo garsai (aversiniai kaip fejerverkai ar perkūnija, aplinkos kaip dulkių siurblys ar signalizacija, žmogaus kaip čiaudulys ar kosulys) dažniausiai sukelia neigiamas keturkojų reakcijas.
Reakcijos į aversinius ir aplinkos garsus buvo ženkliai stipresnės nei į žmogaus skleidžiamus. 78% šunų neigiamai reagavo bent į vieną aversinį garsą. Daugiau nei 47% reagavo į dulkių siurblį, 14% – į pakeltą balsą, kai kurie net į čiaudulį. Vyresni šunys (ypač 7–11 m. amžiaus) turėjo aukščiausią reakcijos vidurkį. Šunys su nerimo požymiais reagavo stipriau tiek į aversyvius, tiek į aplinkos garsus. Senatvinis klausos praradimas gali paaiškinti, kodėl vyresnių negu 12 m. šunų reakcijos sumažėja.
Šunys, kurių šeimininkės moterys, dažniau reagavo į aplinkos garsus. Gyvenantys su vyresniais nei 65 metų asmenimis taip pat dažniau rodė stiprias reakcijas. Galimos to priežastys – didesnis emocinis ryšys ir daugiau laiko praleidžiama kartu.
Šunys kenčia ne tik nuo netikėtų stiprių, bet ir nuo kasdien pasitaikančių garsų. Tai leidžia manyti, kad dalis jų gali patirti reiškinį, analogišką žmonių mizofonijai (stipri emocinė ir fiziologinė reakcija į įprastus garsus). Taip pat vertėtų neatmesti sąlygoto hiperjautrumo – pvz., raktų skambesys gali išprovokuoti reakciją, jei šuo susiejo jį su išsiskyrimu. Ankstyvas atpažinimas ir intervencija būtini siekiant užkirsti kelią elgesio problemų progresavimui ir gerinant gyvūnų gerovę.

Joy T.Y. Chin, Samantha X.L. Poh, Eduardo J. Fernandez, Susan J. Hazel, Turn the volume down: Noise hypersensitivity in dogs, Journal of Veterinary Behavior, Volume 79, 2025, Pages 75-82, ISSN 1558-7878, https://doi.org/10.1016/j.jveb.2025.04.005

Dauguma su amžiumi susijusių kraujo ir imuninės sistemos pokyčių šunims atitinka žmonių senėjimo modelį. Dėl to šunys ti...
05/07/2025

Dauguma su amžiumi susijusių kraujo ir imuninės sistemos pokyčių šunims atitinka žmonių senėjimo modelį. Dėl to šunys tinkami tyrimams apie senėjimo biologiją, imunosenescenciją ar metabolinius pokyčius. Su amžiumi keturkojams vyksta sisteminis imuninės sistemos susilpnėjimas (pvz., mažėja T ir B ląstelių), hematologiniai pokyčiai (anemijos požymiai - mažėja eritrocitų, hemoglobino), metaboliniai poslinkiai. Trombocitų skaičius šunims su amžiumi padidėja (skirtingai nei žmonėms, kuriems dažniausiai mažėja). Trombocitų padidėjimas gali būti specifinis šunims arba susijęs su patologijomis, tokiomis kaip sarkopenija.
Vyresniems šunims būdinga ir senatvinė hiperinsulinemija. Adiponektino koncentracija sumažėja tiek senstančių, tiek geriatrinėse grupėse. Šie pokyčiai rodo galimą padidėjusį atsparumą insulinui ir lėtinį uždegimą.
McMahon, J.E., Graves, J.L., Tovar, A.P. et al. Translational immune and metabolic markers of aging in dogs. Sci Rep 15, 14460 (2025). https://doi.org/10.1038/s41598-025-99349-2

Elgesį lemia genai, aplinka ir jų tarpusavio sąveika. Stabilūs individų elgesio skirtumai kaip elgesys ir asmenybė gali ...
03/07/2025

Elgesį lemia genai, aplinka ir jų tarpusavio sąveika. Stabilūs individų elgesio skirtumai kaip elgesys ir asmenybė gali paveikti jų prisitaikymą prie aplinkos. Probleminis elgesys yra sudėtingas reiškinys, kurį nulemiantys veiksniai paaiškina tik nedidelę variacijų dalį. Vis dėlto veislė ir asmenybė, ypač bailumas ir socialumas, yra svarbūs.
Identifikuoti 7 asmenybės bruožai - baimingumas, aktyvumas/žaismingumas, agresija žmonėms, socialumas su žmonėmis, socialumas su katėmis, perdėta savipriežiūra (laižymasis), tuštinimosi problemos. Baimingumas stipriai susijęs su kitais probleminiais bruožais, kas gali reikšti genetinį ar neurologinį jų tarpusavio ryšį. Socialumas su žmonėmis mažina bailumą ir agresiją, bet susijęs su didesniu laižymusi (galimas ryšys su priklausomybe nuo žmogaus). Aktyvumas susijęs su agresija ir tuštinimosi problemomis.
Prasta ankstyva socializacija (pvz., katė iš prieglaudos) susijusi su padidėjusiu baimingumu. Katės iš veislynų taip pat bailesnės nei įsigytos iš kitų šeimininkų. Auginamos vienos bailesnės ir agresyvesnės nei gyvenančios drauge su kitomis katėmis. Vaikų buvimas namuose susijęs su didesniu išrankumu tualetui.
Perdėtas laižymasis ir šlapinimosi problemos dažniau pasitaikė katėms su sveikatos sutrikimais. Sterilizacija po 1 metų amžiaus susijusi su dažnesniu šlapinimusi ne vietoje. Patinai drąsesni ir agresyvesni už pateles, taip pat daugiau žymi.
Nors kai kurios veislės statistiškai išsiskyrė, daugumos jų tarpusavio skirtumai nebuvo reikšmingi, o individualūs skirtumai tarp kačių tos pačios veislės viduje – dideli. Bengalijos ir Abisinijos katės buvo pačios aktyviausios. Mažiausiai aktyvios buvo persų, egzotų trumpaplaukės, skudurinukės ir britų trumpaplaukės katės. Bengalijos kačių aktyvumą galimai lemia jų genetinė kilmė – tai hibridinė veislė, sukurta kryžminant namines kates su amūrinėmis (Prionailurus bengalensis). Laukinio protėvio elgsenos bruožai galimai vis dar veikia elgesį. Tuo tarpu persų ir egzotų pasyvumas gali būti susijęs su brachicefaline sandara – šioms veislėms būdingos kvėpavimo problemos, siejamos su sumažėjusiu aktyvumu.
Daugiausiai socialumo kitų kačių atžvilgiu demonstravo orientalai (trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai), Burmos katės ir koratai. Žmonių atžvilgiu socialiausios buvo Siamo, Balio, Burmos ir orientalų atstovės.
Bailiausia veisle pasirodė esanti Rusų mėlynoji. Ši tendencija sutampa ir su ankstesniais tyrimais, kuriuose šios veislės katės demonstravo didesnį bailumą nepažįstamų žmonių atžvilgiu ir padidėjusį nervingumą. Tuo tarpu Turkų Van veislė buvo agresyviausios žmonių atžvilgiu.
Perdėtą laižymąsi aktyviausiai demonstravo Siamo/Balio katės ir skudurinukės. Jos dažnai grupuojamos į bendrą orientalų grupę, turinčią polinkį šiam elgesiui.
Tualeto problemos apėmė tiek šlapinimąsi ne vietoje, tiek substrato pasirinkimą ar higienos aspektus. Šlapinimosi ne vietoje elgesys labiausiai pasireiškė bengalams, orientalams, Norvegijos miškinėms katėms, persams ir egzotams. Šis bruožas gali būti nulemtas ne tik genetinių veiksnių, bet ir jautrumo aplinkos pokyčiams, socialiniam stresui ar sveikatos problemoms.
Veislei būdingų elgsenos bruožų vertinimas sudėtingas dėl galimo šeimininkų išankstinio nusistatymo apie „tipinį“ elgesį ir dėl to, kad kai kurių veislių (pvz., beuodegių ar nulėpausių) kūno kalba gali būti sunkiau interpretuojama.

Mikkola S. Feline personality and problematic behaviour: Associations with demographic, genetic, and environmental factors [dissertation]. Helsinki: University of Helsinki, Faculty of Veterinary Medicine, Department of Veterinary Bioscience; 2024. Dissertationes Universitatis Helsingiensis 173/2024.

Pirmieji pūkuoto draugo gyvenimo mėnesiai - patys svarbiausi. Jau nekalbant apie svarbius elgesio kaip socializacija asp...
02/07/2025

Pirmieji pūkuoto draugo gyvenimo mėnesiai - patys svarbiausi. Jau nekalbant apie svarbius elgesio kaip socializacija aspektus tuo metu vystosi imuninė sistema, auga smegenys, formuojasi kaulai ir raumenys, bręsta organai. Nujunkius kačiuką jis pereina prie kieto maisto. Geriausia, jeigu pašaras tuo metu bus specialus, pritaikytas jo amžiaus grupei, kadangi suaugusių kačių ėdalai turi per mažai kalorijų ir netinka vystymuisi.

Puikus pasirinkimas šiuo laikotarpiu - mažiems katiniukams skirtas Arden Grange Kitten with Fresh Chicken and Potato:
🐾Koncentruota sudėtis su kruopščiai subalansuotais vitaminais ir mineralais atitinka augančių kačiukų poreikius.
🐾Papildomai pridėtas didelis kiekis šviežios vištienos užtikrina puikaus skonio ir lengvai virškinamų baltymų šaltinį.
🐾Mažytės smulkios granulės - lengvai išbrinksta ir lengva naudoti nujunkant, dydis ir forma puikiai tinka mažoms, gležnoms burnytėms.
🐾Daug kalorijų – mažesnės porcijos idealiai tinka mažylio kačiuko virškinimo sistemai.
🐾Sudėtyje nėra grūdų ir kruopų.
🐾Arden Grange produktų sudėtyje yra prebiotikų virškinimui gerinti, papildų sąnariams, taurino sveikai širdžiai, akims ir nervų sistemai, nepakeičiamųjų riebalų rūgščių sveikai odai ir kailiui, spanguolių ekstrakto šlapimo takams, natūralios ląstelienos plaukų sąvėlų profilaktikai bei natūralių antioksidantų ir vitaminų.
🐾Šiuo maistu galima šerti ir besilaukiančias ar kačiukus maitinančias kates: tai ekonomiška ir patogu.

Visą liepą kačiukams skirti Arden Grange pašarai ir ausų bei dantų priežiūros priemonės kainuos 15% pigiau.

Nuolaidos kodas VASAROSMIAU

Šunų uodimo gebėjimai jau seniai išnaudojami karinėje, medicininėje ir gelbėjimo veiklose, tačiau dauguma tyrimų vertino...
01/07/2025

Šunų uodimo gebėjimai jau seniai išnaudojami karinėje, medicininėje ir gelbėjimo veiklose, tačiau dauguma tyrimų vertino tik specialiai apmokytų ar atrinktų individų pogrupius. Siekiant įvertinti natūralią uoslę be išankstinio mokymo, taikyta standartizuota, mokymo nereikalaujanti užduotis, kurioje paslėptas maistas randamas uoslės pagalba. Tyrimas apėmė įvairių veislių skirtingai dresuotus 527 šunis (analizuoti 484).
Klasifikacija pagal atranką dėl uoslės ar bendradarbiavimo nebuvo reikšminga - atrankos krypties (pvz., medžioklė, ganymas) nepakanka prognozuojant uodimo efektyvumą. Borderkoliams sekėsi akivaizdžiai geriau negu auksaspalviams retriveriams, vižlams, basetams ar bladhaundams. Greičiausi buvo bigliai - jie pranoko ir borderkolius. Didelė variacija veislių viduje rodo stiprią genetikos ir aplinkos sąveiką. Aukštesnis atsakas į dresūrą reikšmingai koreliavo su geresniu pasirodymu, tačiau aktyvumas, ADHD balai ir motyvavimo būdas neturėjo įtakos. Itin svarbu ir individualios charakterio savybės, ypač susijusios su jautrumu dresūrai.
Taigi veislė daro įtaką uodimo gebėjimams, tačiau atranka pagal funkciją nėra pakankama bandant paaiškinti rezultatus. Štai basetai ir bladhaundai laikomi kvapų ekspertais, bet jų greitis buvo mažesnis negu biglių.
Salamon, A., Miklósi, Á., Zsiros, L.R. et al. Breed differences in olfactory performance of dogs. Sci Rep 15, 2675 (2025). https://doi.org/10.1038/s41598-025-87136-y

Skrandžio užsisukimas ir išsiplėtimas – ūmi, gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios gyvūnas gali gaišti vos per kelias vala...
30/06/2025

Skrandžio užsisukimas ir išsiplėtimas – ūmi, gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios gyvūnas gali gaišti vos per kelias valandas. Dažniausiai pasitaiko didelių, giliakrūtinių veislių šunims. Svarbūs rizikos veiksniai – genetika, anatomija, stresas, šėrimo ir girdymo ypatumai. Gydymas susideda iš greito šuns stabilizavimo ir neatidėliotinos chirurginės intervencijos. Prevencijos priemonės apima mažas pašarų porcijas, lėtesnį ėdimą, dažną šėrimą, ramų poilsį po maisto, vengimą šerti iš paaukštintų dubenų bei gastropeksiją (tam tikroms didesnės rizikos grupėms).

Straipsnio nuoroda komentaruose 🐶

Nedidelė imuninės sistemos ląstelių populiacija pelių žarnyne apsaugo nuo alerginių reakcijų į maistą, tad tikslingas ši...
29/06/2025

Nedidelė imuninės sistemos ląstelių populiacija pelių žarnyne apsaugo nuo alerginių reakcijų į maistą, tad tikslingas šių ląstelių naudojimas galėtų lemti naują alergijų gydymo kryptį
Daugeliu atvejų žarnyno imuninė sistema skiria draugą nuo priešo – toleruoja įvairius maisto produktus ir drauge naikina ligas sukeliančius įsibrovėlius. Tačiau maisto alergijos vis tiek labai paplitusios.
Imuninė sistema su įprastais alergenais paprastai susidoroja be žalojančios imuninės atakos. Šis procesas vadinamas tolerancija. Tolerancijos pažeidimas sukelia alerginę reakciją, kurios simptomai gali būti nuo lengvo bėrimo ar niežėjimo iki sunkios, gyvybei pavojingos būklės. Tolerancija maistui priklauso nuo kelių imuninės sistemos ląstelių veiklos. Tam tikros ląstelės surenka maisto daleles, suskaido jas į fragmentus ir pateikia T ląstelėms, kurios gauna signalą nereaguoti į nekenksmingą įsibrovėlį. Visai neseniai atrasta nedidelė RORγt+ dendritinių ląstelių grupė, apsistojusi žarnyne. 2023 m. jos identifikuotos ir žmonėms.
Mokslininkai pabandė nustatyti, ar RORγt+ dendritinės ląstelės saugo nuo maisto alergijų. Jie pelėms skyrė ovalbumino – stipriai alergizuojančio kiaušinio baltymo baltymo. Tos, kurioms trūko žarnyno RORγt+ dendritinių ląstelių, patyrė alerginį plaučių uždegimą, tuo tarpu turinčios šias ląsteles tokių požymių neturėjo. Ištyrus žarnyno imunines ląsteles pastebėta, kad alergiškų pelių atveju dominavo sukeliančios imuninį atsaką T ląstelės. Pašalinus RORγt+ dendritines ląsteles iš žarnyno, pažeidžiama toleranciją maisto alergenams. Tad dabar bus aiškinamasi, ar galima užkirsti kelią maisto alergijoms palaikant šios populiacijos aktyvumą. Galbūt pavyks valdyti maisto alergijas bei kitas su žarnynu susijusias imuninės sistemos ligas kaip celiakija.

Rodrigues PF, Wu S, Trsan T, Panda SK, Fachi JL, Liu Y, Du S, de Oliveira S, Antonova AU, Khantakova D, Sudan R, Desai P, Diamond MS, Gilfillan S, Anderson SK, Cella M, Marco Colonna. Rorγt-positive dendritic cells are required for the induction of peripheral Tregs in response to oral antigens. Cell, 2025 DOI: 10.1016/j.cell.2025.03.020

Address

Karmelava

Opening Hours

Monday 09:00 - 20:00
Tuesday 10:00 - 16:00
Wednesday 09:00 - 21:00
Thursday 09:00 - 21:00
Friday 09:00 - 21:00
Saturday 10:00 - 18:00
Sunday 10:00 - 16:00

Telephone

+37060188240

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vetvila.lt posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Vetvila.lt:

Share

Category